Kartą per savaitę kone kiekvienas vairuotojas atsiduria toje pačioje situacijoje: priekyje važiuoja lėčiau, kelias atrodo laisvas, o galvoje sukasi mintis „paspausiu trumpam ir greitai aplenksiu“. Būtent čia slypi viena dažniausių klaidų – daugelis vis dar mano, kad lenkimo metu „leidžiama“ kelias sekundes viršyti greitį. Deja, Lietuvos taisyklės to nenumato: greičio apribojimas galioja visada, net ir lenkiant.
Ar galima viršyti greitį lenkiant?
Trumpai ir aiškiai: negalima. Lietuvoje lenkimo manevras nėra išimtis, suteikianti teisę viršyti nustatytą leistiną greitį. Lietuvos transporto saugos administracija tiesiai įvardija: lenkimo metu negalima viršyti nustatyto leistino greičio.
Tą patį principą patvirtina ir bendroji KET logika: vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
Kodėl žmonėms atrodo, kad „trumpam galima“?
Dažniausiai tai atsiranda iš praktikos ir psichologijos: vairuotojui atrodo, kad „greičiau aplenkti – saugiau“. Tačiau teisėje čia nėra „trumpam“. Jei kelyje 90 km/val., tai 90 galioja ir tada, kai važiuojate savo juosta, ir tada, kai esate priešpriešinėje lenkimo metu.
Be to, lenkiant dažnai išauga rizika, nes vairuotojas vienu metu:
- vertina atstumą iki priešpriešinio eismo,
- stebi lenkiamą transporto priemonę,
- kontroliuoja savo automobilio pagreitį,
- planuoja grįžimą į savo juostą.
Vienas „papildomas“ greičio viršijimas čia sumažina laiką reakcijai, o klaidos kaina gali būti labai didelė.
Kada lenkimas realiai tampa nelegalus, net jei kelias „atrodo tuščias“
Kai vien tik su leistinu greičiu manevras nesigauna
LTSA rekomenduoja įvertinti greičių skirtumą ir kiek laiko truks lenkimas, jei važiuosite maksimaliu leistinu greičiu. Jei priekyje važiuojantis juda beveik leistinu greičiu (pavyzdžiui, 85–90 km/val. zonoje 90), lenkimas dažnai tampa arba labai ilgas, arba iš viso neprasmingas – ir būtent tada žmonės „paspaudžia“. Pagal taisykles tai jau klaida: jei neįmanoma aplenkti neviršijant leistino greičio, toks lenkimas neturėtų būti pradedamas.
Kai matomumas neleidžia būti 100 % tikram
Posūkiai, įkalnės, ribotas matomumas, intensyvus eismas – klasikinės vietos, kur lenkimas tampa loterija. Net jei kelio ženklinimas leidžia, manevras turi būti saugus, o saugumas prasideda nuo matomumo ir realių atstumų įvertinimo.
Kai ženklinimas ar ženklai draudžia lenkti
Ištisinė linija, „Lenkti draudžiama“ ženklas ir kiti ribojimai galioja taip, kaip parašyta. Čia dažniausiai ir prasideda „dviguba klaida“: vairuotojas ne tik lenkia ten, kur negalima, bet dar ir viršija greitį, kad spėtų grįžti į juostą.
Ką daryti, jei priekyje važiuojantis juda lėčiau, bet jūs nenorite rizikuoti
Pats praktiškiausias atsakymas – ne lenkti bet kokia kaina, o pasirinkti tinkamą momentą: ilgesnę tiesią atkarpą, kai matomumas maksimalus, o greičių skirtumas pakankamas. Jei skirtumo nėra, dažnai protingiau palaukti, kol atsiras saugi galimybė, arba susitaikyti su keliomis minutėmis vėliau pasiektu tikslu.
Svarbi detalė, kurią pamiršta daug kas: lenkiamam vairuotojui draudžiama trukdyti
Jei jūs esate lenkiamas, taisyklės draudžia trukdyti – pavyzdžiui, didinti greitį, kad „neleistumėte aplenkti“. Tai pavojinga ir gali baigtis konfliktais kelyje.
Esmė, kurią verta įsidėti į galvą
Lenkimas Lietuvoje leidžiamas tik tada, kai jis:
- atliekamas esant pakankamam matomumui ir saugioms sąlygoms,
- neprieštarauja ženklinimui ir ženklams,
- ir svarbiausia – atliekamas neviršijant leistino greičio.
