Vokietijos greitkelių sistema, pasaulyje geriau žinoma kaip „Autobahn“, jau seniai apipinta legendomis. Iš pirmo žvilgsnio tai tiesiog modernus greitkelių tinklas, panašus į kitų šalių infrastruktūrą. Tačiau egzistuoja vienas esminis skirtumas, dėl kurio Vokietijos keliai išskirtiniai tarptautiniu mastu.
Čia vis dar yra atkarpų, kuriose nėra bendro greičio apribojimo.
Ši taisyklė dešimtmečius traukia vairuotojus ir automobilių entuziastus iš viso pasaulio. Galimybė legaliai išbandyti automobilio dinamiką viešajame kelyje daugeliui tapo savotiška svajone.
Mitas apie beribį greitį ir kasdienė realybė
Automobilių žurnalo „The Autopian“ bendraįkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Davidas Tracy pripažįsta, kad važiavimas „Autobahn“ be greičio ribojimų daugeliui yra patirtis, kurią norisi bent kartą išbandyti gyvenime.
Kai kuriose atkarpose automobiliai iš tiesų pasiekia įspūdingus greičius. Tracy yra pasakojęs, kaip BMW Alpina B7 pagreitino iki 275 km/h. Tokie skaičiai kitų šalių vairuotojams dažnai skamba neįtikėtinai.
Vis dėlto romantiškas beribio greitkelio vaizdas ne visada atitinka realybę.
Didelė dalis greitkelių nuolat renovuojama. Infrastruktūra, pritaikyta dideliam greičiui, reikalauja nuolatinės priežiūros. Be to, Vokietija yra vienas svarbiausių Europos transporto koridorių.
Greitkeliais intensyviai juda krovinių transportas. Sunkvežimiai, kuriems taikomi greičio apribojimai, juda gerokai lėčiau nei lengvieji automobiliai.
Ne mažesnė problema – eismo spūstys.
Praėjusiais metais visoje šalyje užfiksuota apie 516 tūkstančių spūsčių. Kai kuriose atkarpose jų ilgis viršijo 60 kilometrų. Tokiose situacijose greičio laisvė tampa teorine sąvoka.
Be to, nemažoje dalyje „Autobahn“ ruožų galioja aiškūs greičio apribojimai.
Istorinės šaknys – nuo propagandos iki laisvės simbolio
„Autobahn“ istorija glaudžiai susijusi su sudėtingu Vokietijos XX amžiumi. Didžioji tinklo plėtra prasidėjo nacistinės Vokietijos laikotarpiu. Greitkeliai buvo naudojami kaip modernios, technologiškai pažangios valstybės simbolis.
Istorikas Thomas Zeller, knygos „Driving Germany“ autorius, pabrėžia, kad tuo metu greičio apribojimai egzistavo.
Lūžis įvyko 1952 metais.
Vakarų Vokietija panaikino bendruosius greičio apribojimus visuose keliuose. Šis sprendimas buvo suvokiamas kaip simbolinis atsiribojimas nuo Vokietijos Demokratinės Respublikos ir jos reguliacinės sistemos.
Greičio laisvė tapo savotiška individualios laisvės išraiška.
Įsitikinimas, kad vairuotojas pats atsako už savo sprendimus, giliai įsišaknijo vokiečių kelių kultūroje.
Diskusijos, kurios nesibaigia
Bendro greičio apribojimo klausimas Vokietijoje keliamas jau daugiau nei šimtmetį. Pastaraisiais metais diskusijos vėl suintensyvėjo.
Apribojimų šalininkai argumentuoja aplinkosauga ir saugumu. Mažesnis greitis reiškia mažesnes emisijas ir, tikėtina, mažesnį sunkių avarijų skaičių.
Priešininkai kalba apie tradiciją, vairavimo kultūrą ir asmeninę atsakomybę.
Nepaisant reguliarių debatų, šiuo metu nėra nei nustatytos datos, nei aiškaus politinio sprendimo, kuris užbaigtų neriboto greičio erą.
Skaičiai, kurie keičia suvokimą
Vokietijos automobilių klubo duomenimis, iš maždaug 13 tūkstančių kilometrų greitkelių apie 3 900 kilometrų galioja greičio apribojimai, dažniausiai nuo 80 iki 120 km/h.
Likę apie 9 100 kilometrų formaliai neturi bendro greičio limito.
Tačiau net ir ten galioja rekomenduojamas 130 km/h greitis.
Tai reiškia, kad visiškai „laisvas“ greitkelis yra labiau niuansuota realybė nei absoliuti laisvė, kuri dažnai vaizduojama populiariojoje kultūroje.
Greičio laisvė – tradicija ar laikinas reiškinys?
„Autobahn“ be bendro greičio apribojimo išlieka vienu ryškiausių Vokietijos transporto sistemos bruožų. Tai technikos pažangos, istorijos ir kultūros sankirta.
Tačiau klimato politika, saugumo argumentai ir besikeičiantys mobilumo įpročiai rodo, kad ši tema dar ilgai išliks viešų diskusijų centre.
Kol kas greičio laisvė Vokietijos greitkeliuose tebėra realybė.
Kiek ilgai ji išliks tokia pati – klausimas, į kurį atsakymo dar neturi nei politikai, nei patys vairuotojai.
Šaltinis: https://polskiobserwator.de/autostrady-bez-limitu-predkosci-w-niemczech-skad-wziela-sie-ta-zasada-i-jak-dlugo-jeszcze-przetrwa/
