Į fontaną įmestos monetos virsta milijonais: kas iš tikrųjų pasiima pinigus, kuriuos paliekame dėl norų?

Viena moneta – dėl meilės, kita – dėl sėkmės, trečia – tikintis dar kartą sugrįžti į patikusį miestą. Turistui tai nedidelė išlaida ir smagus kelionės ritualas, tačiau garsiausių fontanų dugne susikaupia įspūdingos sumos. Vien iš Romos Trevi fontano 2023 metais surinkta beveik 1,97 mln. eurų. Šie pinigai iš vandens ištraukiami, rūšiuojami ir panaudojami, bet ne visur jų laukia toks pats likimas.

Prie fontano žmogus paprastai galvoja apie savo norą, o ne apie monetos kelionę. Ji trumpam sužvilga ore, nukrenta į vandenį ir prisideda prie šimtų ar tūkstančių kitų. Lankytojai nusifotografuoja ir nueina, o pinigai lieka.

Tačiau fontanas nėra nuolat pilnėjanti taupyklė, kurios niekas neatidaro. Monetos surenkamos prižiūrint objektą arba pagal atskirai nustatytą tvarką. Kas jas surenka ir kur jos nukeliauja, priklauso nuo fontano valdytojo bei vietos taisyklių. Vienur lėšos skiriamos labdarai, kitur patenka į objekto valdytojo apskaitą ir panaudojamos pagal nustatytą paskirtį.

Todėl įmetus monetą į vandenį nereikėtų savaime manyti, kad ji tampa auka nepasiturintiesiems. Tokia praktika egzistuoja, tačiau nėra bendra visiems pasaulio fontanams.

Kodėl apskritai metame pinigus į vandenį?

Monetų metimas į fontanus ir kitus vandens telkinius siejamas su senais įsitikinimais apie ypatingą vandens reikšmę. Jis simbolizavo gyvybę, apsivalymą, atsinaujinimą, o palikta dovana galėjo reikšti prašymą ar padėką.

Laikui bėgant šis paprotys tapo ir turistine tradicija. Vieni įmeta monetą rimtai sugalvoję norą, kiti tai daro dėl pramogos, o dar kiti tiesiog kartoja tai, ką mato darant aplinkinius. Kelionėje toks nedidelis veiksmas lengvai tampa prisiminimu: vieta susiejama su asmeniniu pažadu ar viltimi.

Garsiausias pavyzdys – Trevi fontanas Romoje. Pagal populiarų tikėjimą, atsistojus nugara į fontaną ir permetus monetą per petį galima tikėtis dar kartą sugrįžti į Italijos sostinę.

Ar noras išsipildys, moneta nenulemia. Tačiau pats paprotys toks žinomas, kad nedidelės atskirų lankytojų sumos čia susideda į labai apčiuopiamą rezultatą.

Trevi fontane paliktos monetos padeda žmonėms

Romoje surinktos Trevi fontano monetos siejamos su „Caritas“ vykdoma socialine pagalba. Tai reiškia, kad turistų palikti pinigai gali prisidėti prie paramos žmonėms, susiduriantiems su skurdu, maisto trūkumu ir kitais kasdieniais sunkumais.

Šiuo atveju norų ritualas turi ir praktinę pusę. Žmogus įmeta smulkią monetą dėl savo svajonės, o ji kartu su kitomis tampa lėšomis realiai pagalbai. Vienam lankytojui tai gali būti vos pastebima suma, tačiau didelis žmonių srautas jos reikšmę pakeičia.

Svarbu ir tai, kad pinigai surenkami organizuotai. Tai nėra valytojų ar kitų darbuotojų asmeniškai pasiimami radiniai. Monetų išėmimas iš fontano yra tik pirmasis etapas – po jo reikia jas paruošti, suskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą.

Į fontaną įmestos monetos

Kiek pinigų randama garsiausio Romos fontano dugne?

„Caritas“ pateikiami skaičiai leidžia suprasti, kokio masto sumos susidaro iš pavienių monetų:

2025 metų suma nurodyta 2026 metų birželį paskelbtoje ataskaitoje. Tai ankstesnių metų rezultatas, todėl jo nereikėtų painioti su dar nesibaigusių 2026 metų surinktomis lėšomis.

Šie duomenys taip pat rodo, kad suma nėra vienoda kiekvienais metais. Vien didelis turistų skaičius dar nepasako, kiek tiksliai pinigų bus rasta fontane: lankytojai meta skirtingos vertės monetas, o dalis jų šios tradicijos apskritai nesilaiko.

Vis dėlto mastas įspūdingas. Pavienės dešimties, dvidešimties ar penkiasdešimties centų monetos, prie kurių prisideda ir didesnės vertės pinigai, per metus virsta milijonine suma.

Kaip monetos surenkamos iš vandens?

Trevi fontano monetų surinkimas yra techninis darbas. Komunalinių paslaugų bendrovės ACEA darbuotojai jas ilgakočiais įrankiais sustumia į surinkimo vietas, o iš vandens pašalina tam pritaikyta siurbimo įranga.

Ištrauktų monetų negalima tiesiog suberti ir iškart laikyti paruoštais naudoti pinigais. Jos būna šlapios, susimaišiusios su kitais smulkiais radiniais, todėl turi būti paruoštos tolesniam skaičiavimui. Monetos džiovinamos, rūšiuojamos ir apskaitomos.

Fontane aptinkama ne tik pinigų. Tarp radinių pasitaiko raktų, papuošalų ir kitų asmeninių daiktų, o tarp neįprasčiausių minimų radinių – net dantų protezai. Ne viskas, kas atsiduria vandenyje, ten įmetama sąmoningai.

Tai dar viena priežastis, kodėl fontano valymas nėra vien monetų susėmimas. Darbuotojams tenka atskirti pinigus nuo kitų daiktų ir atliekų bei pasirūpinti pačiu objektu.

Ar pinigai visuose fontanuose keliauja labdarai?

Ne. Trevi fontano pavyzdys gerai žinomas, tačiau jo tvarka nėra universali.

Fontanas gali priklausyti miestui, privačiam pastatui, prekybos centrui, viešbučiui ar kitam valdytojui. Nuo to ir nuo vietos sprendimų priklauso, kas rūpinasi jo priežiūra, kaip tvarkomi surinkti pinigai ir kokiai paskirčiai jie naudojami.

Vienur gali būti pasirinkta konkreti paramos organizacija, kitur surinktos lėšos tvarkomos kartu su kitomis objekto pajamomis. Tačiau negalima teigti, kad bet kurio fontano monetos automatiškai apmoka jo remontą ar patenka į miesto biudžetą – tam reikėtų žinoti konkretaus objekto tvarką.

Jeigu prie fontano nurodyta, kam bus skiriamos monetos, lankytojas gali sąmoningai nuspręsti prisidėti. Jei tokios informacijos nėra, pinigų paskirties nereikėtų spręsti vien iš populiarių pasakojimų apie Romą.

Monetos dugne nėra paliktos tam, kad jas pasiimtų kitas turistas

Matydamas vandenyje pinigus žmogus kartais susigundo mintimi, kad jų niekas nepasiges. Tačiau turistų įmestos monetos nėra savaime laisvai pasiimami pinigai. Jų surinkimą ir panaudojimą nustato konkrečios vietos tvarka, o savavališkas rinkimas gali baigtis nemaloniu pokalbiu su apsauga ar atsakingais darbuotojais.

Taip pat nereikėtų manyti, kad monetą galima mesti į bet kurį dekoratyvinį vandens telkinį. Prie vienų objektų toks paprotys įprastas, prie kitų gali būti prašoma nieko nemėtyti. Vertėtų pasižiūrėti į ženklus ir gerbti prižiūrėtojų nurodymus.

O jei norisi ne tik sugalvoti norą, bet ir tikrai paremti žmones, aiškiai nurodyta aukojimo vieta leidžia žinoti, kam skiriami pinigai. Fontano dugne jų kelionė tik prasideda – tolesnę paskirtį lemia ne pats ritualas, o žmonių nustatyta surinkimo ir panaudojimo tvarka.