Į kokius telefono numerius geriau neatsiliepti? Sukčių išduoda ne numeris, o pokalbio scenarijus

Telefonas suskamba netinkamiausiu metu. Ekrane – nematytas numeris, užsienio šalies kodas arba, priešingai, visiškai įprastai atrodantis lietuviškas numeris.

Atsiliepti ar ne?

Internete galima rasti ilgų sąrašų, aiškinančių, kad negalima atsiliepti į trumpuosius, užsienio ar paslėptus numerius. Tačiau tokie patarimai sukuria pavojingą saugumo iliuziją. Žmogus pradeda manyti, kad sukčių numeriai atrodo vienaip, o saugūs – kitaip.

Tikrovė sudėtingesnė.

Nėra vieno telefono numerio formato, kuris patikimai išduotų sukčių. Pavojingas dažniausiai būna ne numeris, o tai, ką skambinantysis bando priversti jus padaryti.

Tai ypač aktualu Lietuvoje. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, vien per 2026 metų pirmąjį ketvirtį ryšio operatoriai užblokavo daugiau kaip 13,8 mln. iš užsienio inicijuotų skambučių su suklastotais numeriais. Tai daugiau negu per visus 2025 metus, kai buvo užblokuota apie 13,1 mln. tokių skambučių.

Skaičiai dideli, tačiau svarbiausia jų pamoka paprasta: sukčiai nebeprivalo skambinti iš keistai atrodančio numerio. Telefono ekrane jie gali pasirodyti beveik taip, kaip nori.

Ar pavojinga vien atsiliepti?

Pirmiausia nuraminkime: vien atsiliepimas į skambutį paprastai dar nereiškia, kad prarasite pinigus.

Sukčius negali ištuštinti banko sąskaitos vien todėl, kad pasakėte „alio“. Tikrasis pavojus prasideda tada, kai žmogus įtraukiamas į pokalbį, iš jo išgaunami asmens duomenys arba jis įtikinamas atlikti tam tikrus veiksmus.

Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat nurodo, kad vien atsiliepimas paprastai nuostolių nesukelia. Tačiau skambinantysis gali bandyti išvilioti duomenis, įtikinti paspausti nuorodą, įdiegti programėlę ar atlikti mokėjimą.

Todėl tikslas neturėtų būti bijoti kiekvieno nežinomo numerio.

Tikslas – mokėti greitai atpažinti momentą, kai paprastas skambutis virsta manipuliacija.

Lietuviškas numeris dar nereiškia, kad skambina iš Lietuvos

Vienas pavojingiausių mitų skamba taip:

Jeigu matau numerį su +370, skambutis tikriausiai saugus.

Deja, ekrane rodomas numeris gali būti suklastotas. Ši technika vadinama numerio klastojimu arba anglišku terminu „spoofing“.

Sukčiai gali padaryti taip, kad skambutis atrodytų gaunamas iš lietuviško mobiliojo telefono numerio, įmonės ar net institucijos. Kartais žmogui rodomas numeris, priklausantis visiškai niekuo dėtam Lietuvos gyventojui.

Jeigu nepažįstami žmonės jums perskambina ir tvirtina matę jūsų numerį, nors jūs jiems neskambinote, jūsų numeris galėjo būti panaudotas tokiam klastojimui.

Todėl telefono ekrane matomas numeris nėra asmens tapatybės dokumentas.

Net jeigu numeris atrodo pažįstamas, skambinantysis vis tiek turi būti vertinamas pagal jo elgesį.

Ar reikia ignoruoti visus užsienio numerius?

Ne kiekvienas užsienio numeris yra pavojingas. Iš užsienio gali skambinti artimieji, klientai, viešbutis, kurjerių tarnyba, gydymo įstaiga ar įmonė, kuriai palikote savo kontaktus.

Tačiau atsargumo reikia, kai:

• skambučio iš užsienio visiškai nesitikite;
• telefonas suskamba vieną kartą ir skambutis iškart nutraukiamas;
• šalies kodas jums nepažįstamas;
• po praleisto skambučio negaunate jokios žinutės ar paaiškinimo;
• skambinama kelis kartus iš vis kitų panašių numerių.

Tokiu atveju geriau neperskambinti.

Sukčiai kartais specialiai paskambina labai trumpai, tikėdamiesi, kad žmogus iš smalsumo perskambins. Tada gali būti taikomas didesnis tarptautinio ar padidinto tarifo skambučio mokestis arba žmogus įtraukiamas į tolesnį sukčiavimo pokalbį. RRT ragina neskubėti perskambinti nežinomais numeriais, ypač numeriais iš tolimų šalių.

Gera taisyklė paprasta:

Jeigu skambinusiajam jūsų tikrai reikia, jis dažniausiai paskambins dar kartą, parašys žinutę arba kitu būdu paaiškins, kas jis yra.

Ar pavojingi trumpieji numeriai?

Trumpasis numeris savaime nėra sukčiavimo įrodymas.

Tokius numerius teisėtai naudoja bankai, mobiliojo ryšio operatoriai, informacinės tarnybos, įvairios įmonės ir viešosios paslaugos. Todėl patarimas automatiškai blokuoti visus trijų ar keturių skaitmenų numerius būtų klaidingas.

Tačiau net ir teisėtai atrodantis numeris nesuteikia skambinančiajam teisės prašyti jūsų banko duomenų, slaptažodžių ar patvirtinimo kodų.

Svarbu vertinti ne numerio ilgį, o prašymą:

• ar prašoma atskleisti konfidencialią informaciją;
• ar liepiama veikti tuoj pat;
• ar siūloma paspausti atsiųstą nuorodą;
• ar prašoma patvirtinti operaciją, kurios nepradėjote;
• ar skambinantysis prieštarauja, kai pasakote, kad perskambinsite oficialiu numeriu.

Sukčiai taikosi į „Smart-ID“ naudotojus

Septyni požymiai, kad skambutį reikia nedelsiant nutraukti

1. Skambinantysis sukuria skubą

„Jūsų sąskaita tuoj bus užblokuota.“

„Po kelių minučių pinigai bus pavogti.“

„Sprendimą turite priimti dabar.“

„Jeigu nutrauksite pokalbį, mes nebegalėsime jums padėti.“

Skuba naudojama todėl, kad ramiai mąstantis žmogus pradėtų veikti impulsyviai. Oficialioje kampanijoje „Padėk ragelį“ taip pat pabrėžiama, kad spaudimas kuo greičiau priimti sprendimą ir patikėti pinigus nežinomiems asmenims yra vienas pagrindinių apgaulės požymių.

Tikra institucija gali palaukti, kol patikrinsite informaciją.

Sukčius dažniausiai negali.

2. Prašoma banko prisijungimo duomenų

Joks banko darbuotojas telefonu neturėtų prašyti padiktuoti:

• interneto banko prisijungimo duomenų;
• „Smart-ID“ PIN kodų;
• mobiliojo parašo kodų;
• mokėjimo kortelės PIN ar CVV kodo;
• vienkartinių patvirtinimo kodų;
• pilno kortelės numerio kartu su kitais saugos duomenimis.

Lietuvos bankas aiškiai nurodo, kad finansų įstaigų darbuotojai neprašo klientų telefonu padiktuoti prisijungimo prie mokėjimo priemonių duomenų. Kilus abejonių, reikia nutraukti pokalbį ir pačiam paskambinti bankui jo oficialiai skelbiamu numeriu.

3. Liepiama pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“

Sąskaita, į kurią nepažįstamas žmogus telefonu liepia skubiai pervesti pinigus, beveik neabejotinai nėra saugi.

Sukčiai gali prisistatyti:

• banko saugumo darbuotojais;
• policijos tyrėjais;
• Lietuvos banko atstovais;
• pinigų plovimo prevencijos specialistais;
• ryšio operatoriaus darbuotojais.

Jie gali teigti, kad jūsų sąskaita „kompromituota“, todėl pinigus būtina laikinai perkelti kitur.

Tai sukčiavimo scenarijus. Bankas ar policija neprašo kliento telefonu pervesti santaupų į tariamą saugią sąskaitą.

4. Prašoma įdiegti programėlę

Ypač pavojinga, kai skambinantysis prašo įdiegti nuotolinio valdymo programą, leidžiančią matyti jūsų ekraną ar valdyti telefoną bei kompiuterį.

Paaiškinimas gali skambėti nekaltai:

„Padėsime patikrinti sąskaitą.“

„Turime atlikti saugumo testą.“

„Parodysime, kur yra problema.“

Įdiegus tokią programą sukčius gali matyti, ką darote, stebėti prisijungimą prie banko ar pats valdyti įrenginį.

Jeigu nepažįstamas žmogus telefonu liepia ką nors įdiegti, pokalbį reikia baigti.

5. Skambinantysis draudžia su kuo nors pasitarti

Sukčius gali sakyti:

„Apie vykstantį tyrimą niekam nepasakokite.“

„Net banko darbuotojams nesakykite, kad kalbėjote su mumis.“

„Jūsų artimasis gali būti įsivėlęs, todėl jam neskambinkite.“

Slaptumo reikalavimas padeda izoliuoti žmogų nuo tų, kurie pastebėtų apgaulę.

Tikrindami informaciją jūs netrukdote tyrimui. Jūs saugote save.

6. Pasakojama apie į nelaimę patekusį artimąjį

„Mama, patekau į avariją.“

„Jūsų sūnus sužalojo žmogų.“

„Anūkui skubiai reikia pinigų operacijai.“

Sukčiai naudojasi šoku ir noru padėti. Kartais jie nežino artimojo vardo, todėl laukia, kol pats žmogus jį pasakys: „Ar čia Tomas?“

Lietuvos bankas rekomenduoja tokiais atvejais nutraukti pokalbį ir pačiam paskambinti artimajam turimu jo numeriu. Institucijai taip pat reikia skambinti tik viešai skelbiamu oficialiu numeriu.

Policija primena, kad pareigūnai ar gydytojai neprašo perduoti pinigų per tarpininkus.

7. Skambinantysis neleidžia jums perskambinti

Vienas paprasčiausių patikrinimų – pasakyti:

„Dabar baigsiu pokalbį ir pats paskambinsiu oficialiu jūsų įstaigos numeriu.“

Tikras banko, įmonės ar institucijos darbuotojas dėl to neturėtų pykti.

Sukčius dažnai pradės prieštarauti, gąsdinti arba aiškinti, kad to padaryti negalima. Taip yra todėl, kad perskambinę oficialiu numeriu patektumėte pas tikrą įstaigą ir apgaulė iškart paaiškėtų.

Trys sakiniai, kuriuos verta išmokti mintinai

Sudėtingoje situacijoje nereikia ginčytis ar bandyti demaskuoti sukčiaus. Pakanka trijų trumpų sakinių:

„Jokių kodų telefonu neatskleidžiu.“

„Dabar baigiu pokalbį ir pats perskambinsiu oficialiu numeriu.“

„Prieš ką nors darydamas pasitarsiu su artimuoju.“

Tada padėkite ragelį.

Jūs neprivalote būti mandagus žmogui, kuris galbūt bando pavogti jūsų pinigus.

Ką daryti gavus įtartiną skambutį?

Nieko nedarykite pokalbio metu

Nespauskite atsiųstų nuorodų, nesijunkite prie banko, nediekite programėlių ir nepatvirtinkite „Smart-ID“ užklausų.

Ypač svarbu netvirtinti operacijos, kurios patys nepradėjote. Lietuvos bankas ragina jokiu būdu netvirtinti netikėtai telefone pasirodžiusių „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo užklausų.

Patikrinkite informaciją kitu kanalu

Norėdami susisiekti su banku, policija ar kita organizacija:

• numerį įveskite patys;
• naudokite numerį, nurodytą oficialioje svetainėje;
• banko numerį galite rasti ir ant mokėjimo kortelės;
• nenaudokite numerio, kurį atsiuntė pats skambinantysis;
• nespauskite jo atsiųstos nuorodos.

Pasitarkite su kitu žmogumi

Vienas trumpas pokalbis su artimuoju dažnai sugriauna visą sukčių sukurtą istoriją.

Sukčiai nori, kad sprendimą priimtumėte vienas, greitai ir išsigandęs. Pasitarimas grąžina laiką ir kritinį mąstymą.

Ką daryti, jeigu jau atskleidėte duomenis?

Svarbiausia – nesigėdyti ir nedelsti.

Sukčiai savo darbą atlieka profesionaliai. Jie ruošia scenarijus, keičia balsus, turi dalį žmogaus asmeninės informacijos ir moka sukurti labai įtikinamą skubos jausmą.

Jeigu atskleidėte banko duomenis, patvirtinote operaciją ar pervedėte pinigus:

1. Nedelsdami nutraukite bendravimą.
2. Paskambinkite savo bankui oficialiu numeriu.
3. Paprašykite blokuoti kortelę, mokėjimą ar prieigą prie sąskaitos.
4. Pakeiskite galimai atskleistus slaptažodžius.
5. Išsaugokite skambinusio numerį, žinutes, nuorodas ir ekrano nuotraukas.
6. Praneškite policijai per „ePolicija“.
7. Jeigu nusikaltimas vyksta tuo metu arba kyla tiesioginis pavojus, skambinkite 112.

Lietuvos bankas rekomenduoja nukentėjus kuo greičiau kreiptis į savo mokėjimo paslaugų teikėją ir nutraukti bet kokį bendravimą su sukčiais.

Apie įtartinus skambučius ir žinutes taip pat galima pranešti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro formoje. Informacija apie tokius skambučius perduodama Ryšių reguliavimo tarnybai.

Saugiausias žmogus nėra tas, kuris žino visus sukčių numerius

Telefonų numeriai keičiasi. Sukčiavimo istorijos keičiasi. Atsiranda naujos technologijos, balso imitavimo priemonės ir vis įtikinamesni apsimetimo būdai.

Todėl numerių „juodasis sąrašas“ visada vėluos.

Šiandien užblokavus vieną numerį, rytoj gali būti skambinama iš kito. Dar pavojingiau – ekrane gali būti parodytas numeris, kurį jau pažįstate.

Dėl to turime keisti patį požiūrį į saugumą.

Ateities skaitmeninis raštingumas bus ne gebėjimas atpažinti blogą numerį. Tai bus gebėjimas neleisti kitam žmogui kontroliuoti mūsų sprendimo tempo.

Sukčiai stengiasi atimti tris dalykus:

• laiką pagalvoti;
• galimybę pasitikrinti;
• galimybę pasitarti.

Vos tik susigrąžinate šiuos tris dalykus, didelė apgaulės dalis subyra.

Todėl svarbiausia taisyklė skamba ne „niekada neatsiliepkite į tam tikrą numerį“.

Ji skamba taip:

Jeigu skambinantysis skubina, gąsdina arba prašo pinigų ir slaptų duomenų – padėkite ragelį ir informaciją patikrinkite patys.

Tikra institucija leis jums perskambinti.

Sukčius bandys neleisti.