Iš visų ekstremalių reiškinių, egzistuojančių mūsų planetoje, mokslo siekis suprasti absoliutų šaltį visada buvo vienas įdomiausių. Žemėje yra tokia atoki ir negailestinga vieta, kad jos temperatūros artėja prie fizikos nustatytų ribų – ribų, kuriomis gyvybė tampa beveik neįmanoma. Apie tai pasakoja T4.
Šalčiausia vieta Žemėje – Rytų Antarktidos plynaukštė
Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) Boulderyje palydoviniai duomenys, analizuoti 2004–2016 m., atskleidė, kad kai kuriose aukščiausiose Rytų Antarktidos vietose temperatūra poliarinės nakties metu, žiemos viduryje, nukrenta iki stulbinančių –98 °C.
Šios zonos yra maždaug 3800–4050 m aukštyje virš jūros lygio.
Kodėl čia taip šalta?
Ekstremalų šaltį lemia keli veiksniai:
- Aukštas kalnų reljefas, kuriame šaltas oras lengvai įstringa.
- Antarktidos poliarinis sūkurys – besisukanti galingų vėjų masė, veikianti kaip nematoma siena. Ji sulaiko šaltą orą žemyne ir neleidžia jam susimaišyti su šiltesnėmis oro masėmis.
Šios natūralios sąlygos sukuria žemiausias temperatūras, kokias kada nors fiksavome Žemėje.
Žemiausios įmanomos temperatūros ribos – laboratorijoje
Fizikinė temperatūros riba – absoliutus nulis (0 K arba –273,15 °C). Trečiasis termodinamikos dėsnis teigia, kad šios ribos pasiekti neįmanoma, tačiau mokslininkai stengiasi prie jos priartėti kuo labiau.
2021 m. vokiečių mokslininkų komanda pasiekė pasaulio rekordą:
atvėsino dujas iki 38 pikokelvinų (trilijoninių kelvino dalių) – temperatūros, vos vos aukštesnės už absoliutų nulį.
Tai atlikta naudojant magnetinę gaudyklę 110 metrų aukščio kritimo bokšte. Apie 100 000 rubidžio atomų buvo suspausti į Bose–Einšteino kondensatą – kvantinę materijos būseną, kurioje atomai juda kaip viena vieninga banga. Numetus šį kondensatą laisvu kritimu, jis dar labiau atvėso.
Tokioje temperatūroje atomai beveik nejuda, o įprasti fizikos dėsniai užleidžia vietą kvantiniams reiškiniams.
Kas nutiktų žmogui esant –98 °C temperatūrai?
Be specialios apsaugos žmogus tokiame šaltyje išgyventų vos kelias minutes.
Kvėpavimo sistema:
Įkvėpus tokio šalto oro, plaučių audiniai akimirksniu nušaltų. Tai sukeltų ūmų kvėpavimo nepakankamumą ir greitą mirtį.
Oda:
Atvira oda nušąla per kelias sekundes, prasideda nekrozė – audinių žūtis.
Hipotermija:
Kūnas staiga netenka šilumos, smegenų veikla sulėtėja, sutrinka širdies ritmas, galiausiai sustoja širdis.
Pojūčiai:
Skausmas juntamas tik akimirksnį – jį greitai pakeičia visiškas tirpimas, raumenų nejudrumas ir sąmonės praradimas.
