Įmonių skolos traukiasi, tačiau sąskaitų areštai auga: verslui tai gali būti svarbesnis pavojaus signalas

Iš pirmo žvilgsnio Lietuvos verslo finansinė padėtis gerėja. Įmonių skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir kreditoriams pavasarį mažėjo, o kai kurie rodikliai gerėjo net sparčiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau šalia šių skaičių yra kitas, kur kas sunkiau ignoruojamas signalas – vis daugiau pinigų įmonių sąskaitose yra areštuojama.

Iki 2026 m. birželio skolų VMI turėjo beveik 119,4 tūkst. Lietuvos įmonių, arba maždaug 52 proc. visų bendrovių. Nors įsiskolinusių verslų skaičius išlieka didelis, bendra jų skola nuo vasario sumažėjo apie 35 mln. eurų. „Sodrai“ mokėtina suma per tą patį laikotarpį susitraukė maždaug 4,8 mln. eurų, o kredito biuro sistemoje registruojamos skolos – apie 29,5 mln. eurų.

Tuo pat metu areštuotų lėšų suma judėjo priešinga kryptimi. Ji padidėjo maždaug 8,3 mln. eurų ir pasiekė apie 633 mln. eurų. Verslui tai svarbus skirtumas: skolą dar galima atidėti, išdėstyti ar persiderėti, o areštuoti pinigai jau realiai nebegali būti naudojami atlyginimams, žaliavoms ar sąskaitoms apmokėti.

Skolų mažėjimas kol kas nerodo ekonominio lūžio

Nuo vasario iki birželio bendra Lietuvos įmonių mokestinė skola VMI sumažėjo apie 0,4 proc. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais ji buvo padidėjusi maždaug 0,7 proc. Nors kovą užfiksuotas trumpas, apie 3,2 proc. siekęs skolos šuolis, vėlesniais mėnesiais bendra suma vėl pradėjo mažėti.

Įmonių, turinčių mokestinių įsiskolinimų, skaičius ir toliau auga, tačiau šis augimas prasidėjo gerokai anksčiau, o pavasarį jo tempas sulėtėjo. Metinis skolininkių įmonių skaičiaus prieaugis vasarį siekė 16,7 proc., o birželį jau buvo sumažėjęs iki 11,8 proc.

„Sodros“ duomenys taip pat atrodo palankiau. Socialinio draudimo skola nuo vasario iki birželio sumažėjo 10,5 proc., kai pernai tuo pačiu laikotarpiu traukėsi 7,4 proc. Įmonių, turinčių skolų „Sodrai“, dalis sumažėjo nuo 12,8 iki 11,5 proc.

„Citadele“ banko valdybos nario ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Baltijos šalyse Vaido Žagūnio teigimu, vien bendri skolų rodikliai šiuo metu nėra būdingi prasidedančiam ekonominiam sunkmečiui. Mokėjimų drausmė pavasarį netgi šiek tiek pagerėjo, o skolos mažėjo sparčiau, nei būtų galima tikėtis vien dėl sezoninių priežasčių.

Tačiau bendras skolos dydis parodo tik dalį vaizdo. Įmonė gali turėti nemažą, bet valdomą įsiskolinimą ir vykdyti suderintą mokėjimų grafiką. Kita bendrovė gali būti skolinga mažiau, tačiau jau nebeturėti galimybės laisvai naudotis banko sąskaitoje esančiais pinigais.

Areštuota sąskaita verslui skauda labiau nei paprasta skola

Skolos ir sąskaitos arešto nereikėtų laikyti vienodais finansiniais rodikliais. Skola reiškia, kad įmonė turi neįvykdytą įsipareigojimą. Jį dar galima padengti vėliau, susitarti dėl atidėjimo arba išdėstyti dalimis. Sąskaitos areštas dažniausiai rodo, kad prasidėjo aktyvus išieškojimas, o įmonės galimybės naudotis pinigais jau yra apribotos.

„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovo Artūro Potelio teigimu, būtent areštai parodo momentą, kai finansinis sunkumas iš teorinės rizikos tampa praktine problema. Įšaldytos lėšos gali sutrikdyti atlyginimų mokėjimą, atsiskaitymus su tiekėjais ir kasdienę įmonės veiklą net tada, kai pati skolos suma nėra itin didelė.

Nuo vasario iki birželio kredito biuro sistemoje registruota įmonių skola sumažėjo 19,1 proc. Tai gerokai spartesnis kritimas nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, kai skolos buvo sumažėjusios 6,4 proc. Vis dėlto areštuotų lėšų suma pavasarį padidėjo 1,3 proc., nors pernai tuo pat metu buvo sumažėjusi 3,3 proc.

Areštų skaičius iš esmės nesitraukė, nors šiuo metų laiku paprastai būtų galima tikėtis mažėjimo. Areštuotų sąskaitų birželį turėjo 5136 įmonės – 1,5 proc. daugiau nei vasarį. Vidutinė vienai įmonei tenkanti areštuotų lėšų suma padidėjo iki maždaug 70,6 tūkst. eurų.

Pasak V. Žagūnio, svarbu tai, kad keli su areštais susiję rodikliai vienu metu pajudėjo ta pačia neigiama kryptimi. Pokyčiai nėra staigūs ir siekia vos kelis procentus, tačiau jų nuoseklumas gali būti ankstyvas ženklas, kad daliai verslų finansinė įtampa didėja.

Daugiausia rizikos kaupiasi transporto ir prekybos sektoriuose

Didžioji dalis įmonių skolų sutelkta keliuose didžiuosiuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose. Beveik 28 proc. visos skolos VMI tenka prekybos įmonėms. Nekilnojamojo turto veiklos bendrovėms priskiriama apie 17 proc., gamybos ir statybos įmonėms – po maždaug 13 proc., o transporto sektoriui – apie 11 proc.

Kredito biuro sistemoje kiek kitoks vaizdas. Didžiausią įsiskolinimų dalį sudaro gamybos ir statybos bendrovės – joms tenka atitinkamai apie 23 ir 21 proc. visų fiksuojamų skolų.

Daugiausia nerimo kelia transporto ir sandėliavimo sektorius, kuriame pavasarį prastėjo beveik visi stebimi rodikliai. Šiek tiek silpnesnė padėtis fiksuota ir didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje. Transporto įmonės ypač jautrios degalų kainoms, palūkanoms, geopolitinei įtampai ir klientų atsiskaitymo vėlavimams, todėl sąnaudų augimą jos dažnai pajunta vienos pirmųjų.

Vis dėlto kelių mėnesių statistikos dar nepakanka tvirtinti, kad transporto sektoriuje prasidėjo platesnė krizė. Pokyčiai kol kas nėra dideli, o juos gali lemti pavienės stambesnės įmonės, laikini atsiskaitymų sutrikimai ar sezoniniai svyravimai. Aiškesnį vaizdą turėtų parodyti liepos–rugsėjo duomenys.

Pavojingiausia situacija susidaro tuomet, kai tame pačiame sektoriuje kartu matomos didelės skolos, augantis įsiskolinusių bendrovių skaičius ir didėjančios areštuotų lėšų sumos. Tokiu atveju tai jau nėra vien buhalterinis vėlavimas – atsiranda reali rizika, kad įmonės pradės strigti atsiskaitydamos su darbuotojais ir verslo partneriais.

Vien skolos dydžio tikrinant partnerį gali nepakakti

Šie duomenys kol kas nerodo visos Lietuvos verslo finansų blogėjimo. Bendros skolos mažėja, socialinio draudimo įsipareigojimai traukiasi, o įmonių mokėjimų drausmė atrodo stabilesnė nei prieš metus. Tačiau auganti areštuotų lėšų suma perspėja, kad daliai verslų problemos jau perėjo į griežtesnio išieškojimo etapą.

Įmonėms, vertinančioms klientus ar tiekėjus, vien skolos likučio patikrinimo gali nebeužtekti. Didelė skola nebūtinai reiškia, kad partneris netrukus taps nemokus, jeigu jis laiku vykdo suderintą mokėjimų grafiką. Tuo metu sąskaitų areštai gali parodyti, kad bendrovės pinigų srautai jau yra suvaržyti ir jos galimybės atsiskaityti artimiausiu metu ribotos.

Transporto, prekybos ir kitoms kuro kainoms jautrioms įmonėms ypač svarbu stebėti likvidumo rezervus, pirkėjų atsiskaitymo terminus ir kasdienių išlaidų augimą. Net pelningai dirbanti bendrovė gali susidurti su sunkumais, jeigu klientai vėluoja sumokėti, o mokesčius, atlyginimus ir degalus reikia apmokėti nedelsiant.

Todėl mažėjančios bendros skolos yra gera žinia, tačiau jos neturėtų užliūliuoti. Sąskaitų areštų statistika rodo, kad dalyje verslo sektorių finansinė įtampa niekur nedingo. Būtent šis rodiklis gali pirmasis parodyti, ar pavieniai sunkumai liks laikini, ar pradės virsti platesne problema.