Sinoptikams prognozuojant artėjančią šalčio bangą ir naktimis stipriai krentančią oro temperatūrą, vairuotojams kyla natūralus klausimas: ar kelių barstytuvai mus išgelbės? Nors esame įpratę matyti oranžinius švyturėlius ir druskos barstytuvus, svarbu žinoti, kad įprasta techninė druska turi savo „mirties tašką“. Pasiekus tam tikrą minusinę temperatūrą, ji ne tik nustoja tirpdyti ledą, bet ir gali sukurti apgaulingą saugumo jausmą.
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad druska veikia bet kokiame šaltyje. Deja, chemijos dėsniai yra negailestingi – egzistuoja konkrečios temperatūros ribos, kurias peržengus, druska ant asfalto tampa tiesiog nereikalingu žvyru.
Įprasta techninė druska (natrio chloridas), kurią matome ant Lietuvos kelių, savo darbą geriausiai atlieka, kai oro temperatūra svyruoja nuo 0 °C iki -8 °C.
Šiame diapazone druska, susimaišiusi su drėgme ir veikiama automobilių ratų trinties, greitai virsta sūrymu. Sūrymas neleidžia vandeniui užšalti ir efektyviai tirpdo jau susidariusį ledą ar sniegą. Būtent todėl esant nedideliam šaltukui keliai atrodo šlapi ir juodi.
Pavojinga zona: nuo -9 °C iki -15 °C
Kai termometrai rodo daugiau nei 8 laipsnius šalčio, druskos efektyvumas pradeda drastiškai mažėti.
- Lėtesnė reakcija: Tirpimo procesas sulėtėja kelis kartus. Reikia daug daugiau laiko ir intensyvesnio eismo, kad druska suveiktų.
- Reikia daugiau druskos: Kelininkai priversti didinti barstomos medžiagos koncentraciją, tačiau net ir tai ne visada padeda, jei eismas nėra intensyvus.
Kritinė riba: kada druska tampa bejėgė?
Vairuotojai privalo įsidėmėti: kai oro temperatūra nukrenta žemiau -15 °C ar -18 °C, įprasta druska praktiškai nustoja veikti.
Esant tokiam speigui, druskos tirpalas (sūrymas) pats gali užšalti. Fizikoje tai vadinama eutektiniu tašku. Nors teoriškai prisotintas druskos tirpalas neužšąla iki -21 °C, realybėje, ant kelio dangos, esant vėjui ir kintančiai koncentracijai, druska tampa neefektyvi jau prie -16 °C.
Tokiu oru barstyti gryną druską yra ne tik pinigų švaistymas, bet ir pavojinga. Sniegas gali šiek tiek aptirpti, o tada, dėl didelio šalčio, staiga vėl užšalti, suformuodamas nematomą ir itin slidų „juodąjį ledą“.
Ką kelininkai daro per didžiuosius šalčius?
Kai druska tampa neveiksminga, kelių priežiūros strategija keičiasi:
- Smėlio ir druskos mišiniai: Regioniniuose keliuose ir miestų gatvėse pradedama naudoti daugiau smėlio ar smulkaus žvyro. Tai netirpdo ledo, tačiau sukuria šiurkštų paviršių ir pagerina padangų sukibimą.
- Kalcio chloridas: Ypatingais atvejais (dažniausiai Vakaruose, rečiau Lietuvoje dėl didelės kainos) gali būti naudojami priedai su kalcio arba magnio chloridu. Šios medžiagos išskiria šilumą ir gali tirpdyti ledą net esant -25 °C ar žemesnei temperatūrai.
- Dygliuoti volai: Ant suplūkto sniego ar ledo naudojama mechaninė technika, kuri suaižo paviršių, padarydama jį mažiau slidų.
Patarimas vairuotojams
Artėjant šalčiausioms naktims, nepasikliaukite tuo, kad kelias atrodo pabarstytas.
- Jei lauke šalčiau nei -15 °C, net ir pabarstytas kelias gali būti slidus kaip čiuožykla.
- Būkite ypač atidūs ant tiltų ir viadukų – jie atšąla greičiausiai, todėl druska ten nustoja veikti anksčiausiai.
- Didžiausias pavojus kyla paryčiais, kai temperatūra būna žemiausia.
Atminkite: geriausia apsauga per speigą – ne druska ant kelio, o geros žieminės padangos ir saugus, situaciją atitinkantis greitis.
