Kiekvienoje banko kortelėje – iškilūs skaičiai ir raidės, kurie atrodo kaip reliktas iš praeities, bet iš tikrųjų saugo nuo sukčiavimo ir leidžia mokėti be interneto ar terminalo. Šie reljefiniai ženklai – kortelės numeris, galiojimo data ir savininko vardas – naudojami rankiniams atsiskaitymams ir apsaugai. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra šie raštai, kaip jie veikia, kodėl vis dar aktualūs ir ką daryti, jei jie nusidėvi, remdamiesi bankų standartais, kad suprastumėte, kodėl jūsų kortelė – daugiau nei plastikas.
Kas yra iškilūs raštai: embosavimas ir jo struktūra
Iškilūs ženklai (embossing) – reljefiniai, spaudžiami į plastiką gamybos metu pagal ISO/IEC 7811 standartą. Jie apima:
- Kortelės numeris: 16 skaitmenų (pvz., 1234 5678 9012 3456) – unikalus identifikatorius.
- Galiojimo data: Mėnuo/metai (pvz., 12/27).
- Savininko vardas: Lotyniškomis raidėmis, iki 19 simbolių.
Šie raštai – 0,5–1 mm aukščio, kad būtų matomi ir jaučiami. Chipas ir magnetinė juosta – pagrindiniai, bet embosavimas – atsarginis.
Kam reikalingi: rankiniai mokėjimai ir saugumas
- Rankiniai atsiskaitymai: Mažose parduotuvėse, turguose ar restoranuose be terminalo – kortelė įdedama į „imprinterį“ (mechaninį įrenginį), popierinis kvitas spaudžiamas per kopijinį popierių – iškilūs raštai palieka atspaudą. Kvitą pasirašo savininkas – mokėjimas patvirtintas. Lietuvoje tai reta, bet aktualu kelionėse (pvz., Kuboje, kai kuriose Azijos šalyse).
- Apsauga nuo sukčiavimo: Iškilūs raštai – fizinis įrodymas, kad kortelė originali. Sukčiai su „skimmeriais“ kopijuoja chipą, bet negali atkurti reljefo. Bankai tikrina embosavimą ginčų atveju.
- Atsarginis variantas: Jei chipas sugenda ar terminalas neveikia – embosavimas leidžia mokėti rankiniu būdu.
2024 m. EMV standartas reikalauja embosavimo visose kortelėse, nors 90 % mokėjimų – bekontaktiniai.
Kaip veikia imprinteris: žingsnis po žingsnio
- Kortelė įdedama į metalinį įrenginį.
- Ant kvito uždedamas kopijoms skirtas popierius.
- Slankiklis perbraukiamas – iškilūs raštai palieka atspaudą.
- Pirkėjas pasirašo – mokėjimas autorizuojamas vėliau telefonu.
Tai lėta (5–10 min.), bet saugu – be interneto.
Kodėl vis dar aktualu: kelionės ir avarijos
- Kelionėse: Kai kuriose šalyse (Indija, Vietnamas) terminalai retai – embosavimas būtinas.
- Avarijos atveju: Elektros dingimas, terminalo gedimas – rankinis mokėjimas gelbsti.
- Saugumas: Fizinis atspaudas – įrodymas teisme.
Lietuvoje „Swedbank“, „SEB“ kortelės turi embosavimą – net premium.
Ką daryti, jei raštai nusidėvi ar sugenda
- Nusidėvėjimas: Po 3–5 metų raštai išsilygina – kortelė vis dar veikia su chip, bet rankiniams mokėjimams netinka.
- Pakeitimas: Kreipkitės į banką – nauja kortelė nemokamai ar už 5–10 eurų.
- Patikrinimas: Palieskite kortelę – jei raštai neiškilę, keiskite.
Iškilūs raštai – ne dekoracija, o saugumo ir atsarginių mokėjimų pagrindas: rankiniai atsiskaitymai, apsauga nuo sukčių. Patikrinkite savo kortelę – jei raštai aiškūs, esate pasiruošę bet kokiai situacijai. Jūsų pinigai nusipelno reljefinės apsaugos.
