Istorinis lūžis danguje: Lietuva po 20 metų susigrąžino karūną ir muša visų laikų rekordus – Rygai liko tik pavydėti?

2025-ieji Lietuvos aviacijos istorijoje bus įrašyti aukso raidėmis. Tai ne tik metai, kai oro uostai braškėjo nuo keleivių gausos. Tai metai, kai įvyko didysis lūžis – po dviejų dešimtmečių pertraukos Lietuva oficialiai tapo aviacijos lydere Baltijos šalyse, nustumdama ilgametę lyderę Rygą į antrą planą.

Jei praėjusiais metais bent kartą skridote atostogų ar darbo reikalais, jūs buvote dalis istorijos. Lietuvos oro uostai (LTOU) paskelbė stulbinančius skaičius: per metus aptarnauta 7,16 mln. keleivių. Tai yra absoliutus visų laikų rekordas ir 8,3 proc. šuolis lyginant su 2024-aisiais.

7 milijonai – tai daugiau nei skaičius

Susisiekimo ministras Juras Taminskas ir oro uostų vadovybė neslepia džiaugsmo. „Nepaisant visų iššūkių, pasiekėme tai, ko siekėme ilgai – susigrąžinome lyderystę regione,“ – sako ministras.

Simbolinis septynimilijonasis keleivis buvo pasveikintas Vilniuje dar prieš pat Kalėdas. O gruodis tapo tikra vyšnia ant torto – šventiniu laikotarpiu oro uostai aptarnavo virš pusės milijono žmonių.

Kaip pasiskirstė keleivių srautai? Augo visi:

• Vilnius: Karalius išlieka soste – 5,11 mln. keleivių (+6,4 proc.).
• Kaunas: Įspūdingas spurtas – 1,6 mln. keleivių (+12 proc.).
• Palanga: Pajūris bunda – beveik 448 tūkst. keleivių (+18,7 proc.).

Baltijos „sostų karai“: Ryga nugalėta

Ilgus metus Rygos oro uostas buvo laikomas pagrindiniu Baltijos šalių aviacijos centru. Tačiau 2025-ieji viską apvertė aukštyn kojomis.

Bendrai Lietuvos oro uostai užėmė 40,3 proc. visos Baltijos šalių rinkos. Rygai, kurią rinkosi 7,11 mln. keleivių (vos šiek tiek mažiau nei Lietuvą bendrai), teko pripažinti kaimynų pranašumą. Tai strateginių investicijų ir naujų maršrutų rezultatas.

i

Kur lietuviai skrenda dažniausiai?

Nors atsirado egzotiškų naujienų, senoji meilė Londonui nerūdija.

1. Londonas (daugiau nei 846 tūkst. keleivių)
2. Kopenhaga
3. Ryga (kaip tarpinė stotelė)
4. Varšuva
5. Frankfurtas

Dešimtuką užbaigia tokie miestai kaip Oslas, Milanas, Stokholmas, Dublinas ir Stambulas.

1. Bartkus, LTOU vadovas, pabrėžia, kad pernai buvo itin stiprinamos jungtys su didžiaisiais „hūbais“ (susisiekimo mazgais). Tai reiškia, kad nuskristi į Niujorką ar Tokiją per Frankfurtą, Amsterdamą ar Helsinkį tapo daug paprasčiau. O atsiradęs tiesioginis ryšys su Dubajumi („flydubai“) atvėrė vartus į Aziją ir Afriką.

Ateitis: Zaha Hadid ir nauja kokybė

Lietuvos oro uostai neketina sustoti. Jei manote, kad dabartiniai pokyčiai dideli, palaukite, kol pamatysite ateitį.

• Vilnius: Pasaulinio garso architektų biuras „Zaha Hadid Architects“ projektuoja naują atvykimo terminalą. Planuojama, kad duris jis atvers 2028 m. pabaigoje.
• Rekonstrukcija: Senasis išvykimo terminalas taip pat bus atnaujintas ir keleivius pasitiks jau 2026 m. antrąjį ketvirtį.

„Turime aiškią kryptį – suteikti kuo geresnę patirtį kiekvienam keleiviui. Kiekvienas jūsų skrydis yra balsas už geresnį susisiekimą,“ – apibendrina S. Bartkus.