Lietuvos gyventojai vėl atakuojami apgaulingais elektroniniais laiškais, kuriuose sukčiai prisistato „Swedbank“ vardu ir ragina skubiai atnaujinti asmens duomenis. Iš pirmo žvilgsnio laiškas atrodo itin įtikinamas – jame naudojamas banko pavadinimas, mandagus tonas, konkretus terminas ir net mygtukas „Prisijungti“. Tačiau už šio pranešimo slypi pavojinga apgaulė.
Kaip atrodo naujas apgaulingas laiškas
Sukčių siunčiamame laiške klientas informuojamas, kad „jau beveik laikas atnaujinti duomenis“, o galutinis terminas – konkreti data, pavyzdžiui, gruodžio 14-oji. Laiške pabrėžiama, kad neva neatnaujinus informacijos gali kilti nepatogumų atliekant pavedimus ar kitas bankines operacijas.
Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti siuntėjo adresas. Nors laiške matomas „Swedbank (info@swedbank.lt)“, tikrasis techninis siuntėjas yra visiškai kitas – pavyzdžiui, „system@sent-via.netsuite.com“. Tai vienas aiškiausių požymių, kad laiškas nėra siunčiamas banko.
Kodėl šis sukčiavimo būdas toks pavojingas
Tokio tipo laiškai sukurti taip, kad sukeltų skubos jausmą. Konkretus terminas, grasinimas galimais sutrikimais ir pažadas „išvengti problemų“ verčia žmones spausti nuorodą nepagalvojus. Paspaudus mygtuką „Prisijungti“, vartotojas dažniausiai nukreipiamas į suklastotą svetainę, kuri vizualiai beveik nesiskiria nuo tikros „Swedbank“ interneto bankininkystės.
Įvedus prisijungimo duomenis ar patvirtinus veiksmus, visa informacija atsiduria sukčių rankose. Pasekmės gali būti skaudžios – nuo ištuštintų sąskaitų iki pasisavintos tapatybės.
Ką svarbu žinoti kiekvienam banko klientui
Bankai primena, kad jie niekada nesiunčia laiškų su aktyviomis nuorodomis, raginančiomis prisijungti prie internetinės bankininkystės ar patvirtinti duomenis. Oficialūs banko pranešimai klientams pateikiami tik per saugią internetinę bankininkystę arba oficialią mobiliąją programėlę.
Dar vienas svarbus ženklas – prašymas „patvirtinti duomenis parašu“ ar spausti mygtuką el. laiške. Tai dažna sukčių taktika, neturinti nieko bendra su realiomis bankų procedūromis.
Ką daryti gavus tokį laišką
Jeigu gavote panašų pranešimą, jokiu būdu nespauskite jame esančių nuorodų ir neatsakinėkite į laišką. Geriausia jį iš karto ištrinti arba persiųsti bankui kaip galimą sukčiavimo atvejį. Jei kyla abejonių dėl savo duomenų būklės, prisijunkite prie banko tik rankiniu būdu – patys įveskite oficialų interneto banko adresą naršyklėje arba naudokitės mobiliąja programėle.
Jei vis dėlto paspaudėte nuorodą ar įvedėte savo duomenis, būtina nedelsiant susisiekti su banku ir užblokuoti prieigas.
Sukčiai taikosi į pasitikėjimą
Šis atvejis – dar vienas priminimas, kad sukčiai nuolat tobulina savo metodus ir vis dažniau imituoja realų bankų bendravimo stilių. Kuo laiškas atrodo oficialesnis ir ramesnis, tuo jis gali būti pavojingesnis.
Ekspertai pabrėžia: budrumas, atidus siuntėjo adreso tikrinimas ir taisyklė „jokio prisijungimo per el. laiškus“ – paprasčiausi, bet veiksmingiausi būdai apsisaugoti. Skubūs terminai ir raginimai veikti čia ir dabar dažniausiai yra pirmas signalas, kad kažkas ne taip.
Šaltinis: kaipkada.lt
