Didėjanti geopolitinė įtampa verčia mokslininkus modeliuoti pačius juodžiausius scenarijus. Prestižiniame žurnale „Risk Analysis“ publikuotas tyrimas atskleidė, kurios šalys turi didžiausią tikimybę tapti naujosios civilizacijos lopšiu po globalios branduolinės katastrofos. Atsakymas gali jus nustebinti: raktas į išlikimą yra ne bunkeriai, o izoliacija ir bulvės.
Mokslininkai Mattas Boydas ir Nickas Wilsonas išanalizavo 38 salų valstybes, vertindami jų galimybes išgyventi vadinamąją „branduolinę žiemą“ – laikotarpį, kai dėl atmosferos užterštumo saulės šviesos kiekis sumažėtų iki 90 proc.
Išlikimo lyderės: Pietų pusrutulio milžinės
Tyrėjų teigimu, geriausias startines pozicijas turi šalys, kurios sugeba pačios save išmaitinti ir turi nepriklausomus energijos šaltinius.
- Australija: Ši šalis yra neginčijama lyderė. Dėl milžiniškų žemės ūkio pajėgumų Australija teoriškai galėtų pamaitinti dešimtis milijonų papildomų žmonių net ir drastiškai suprastėjus klimato sąlygoms. Jos energetinis savarankiškumas užtikrintų, kad pramonė visiškai nesustotų.
- Naujoji Zelandija: Nors ir mažesnė, ši valstybė pasižymi itin efektyviu žemės ūkiu. Profesorius Nickas Wilsonas teigia, kad net jei branduolinė žiema sunaikintų 61 proc. derliaus, naujazelandiečiai vis tiek turėtų pakankamai maisto savo poreikiams tenkinti.
Energijos ir tradicijų galia: Islandija ir Vanuatu
Šiaurės pusrutulyje esanti Islandija išskiriama kaip unikalus atsparumo pavyzdys. Jos didžiausias turtas – geoterminė ir hidroenergija. Pasaulyje, kuriame nutrūktų naftos ir anglies tiekimas, Islandija būtų viena nedaugelio vietų, kur šiluma ir elektra išliktų kasdienybe.
Tuo tarpu Vanuatu ir Saliamono Salos siūlo kitokį išlikimo modelį – decentralizaciją. Kadangi 80 proc. Vanuatu gyventojų verčiasi natūriniu ūkininkavimu, jie yra mažiausiai pažeidžiami žlugus globalioms tiekimo grandinėms.
Strateginis stabilumas: Mauricijus ir Filipinai
- Mauricijus: Ši sala investavo į ypatingą infrastruktūros atsparumą – pavyzdžiui, užkasė elektros tinklus po žeme, kad jie būtų apsaugoti nuo gamtos (arba žmonių sukeltų) stichijų.
- Filipinai: Nors šalis nuolat kenčia nuo taifūnų, būtent šis „užgrūdinimas“ leido sukurti vieną efektyviausių pasaulyje krizių valdymo sistemų.
Civilizacijos atkūrimo centrai
Mokslininkai pabrėžia, kad net ir saugiausiose vietose gyvenimas nebūtų lengvas. Nutrukus atsarginių dalių, elektronikos ir vaistų tiekimui iš pramoninių centrų, technologinis lygis neišvengiamai smuktų. Tačiau tokios šalys kaip Indonezija, turinčios milžinišką gyventojų skaičių ir įvairias ekosistemas, galėtų tapti vietomis, kuriose bus išsaugotas žmonijos intelektualinis ir kultūrinis paveldas.
Ekspertų išvada: Šis tyrimas nėra tik spekuliacija – tai rimtas perspėjimas vyriausybėms, kad maisto saugumas ir energetinė nepriklausomybė yra svarbiausi nacionalinio saugumo elementai bet kokios globalios krizės atveju.
