Technologijų pasaulyje penkeri metai yra amžinybė, o dešimtmetis – visa era. Todėl, kai viena didžiausių pasaulio korporacijų paprašo investuotojų paskolinti pinigų ne dešimčiai, o visam šimtui metų, tai priverčia suklusti net ir visko mačiusius Volstryto vilkus. Būtent tai šią savaitę padarė „Google“ valdanti bendrovė „Alphabet“. Įmonė išleido itin retas šimto metų trukmės obligacijas ir per mažiau nei parą pritraukė protu sunkiai suvokiamą sumą – beveik trisdešimt du milijardus dolerių. Tai nėra tiesiog finansinė operacija. Tai yra signalas, kad dirbtinio intelekto (DI) lenktynės pereina į visiškai naują, astronominių išlaidų lygį, o investuotojai aklai tiki, kad paieškos milžinė dominuos pasaulyje net ir tada, kai mūsų anūkai jau bus seneliai.
Kodėl turtingiausia įmonė skolinasi?
Daugeliui gali kilti logiškas klausimas: kam skolinasi įmonė, kuri tiesiog maudosi piniguose? „Alphabet“ rinkos vertė šiandien siekia beveik keturis trilijonus dolerių, o jos sąskaitose guli šimtas dvidešimt šeši milijardai grynųjų. Kasmet ji generuoja daugiau nei septyniasdešimt tris milijardus dolerių laisvų pinigų srautų. Tačiau net ir tokių milžiniškų rezervų nebepakanka ambicijoms, kurias diktuoja nauja realybė. Bendrovė nusprendė pasinaudoti palankia situacija rinkoje, kad finansuotų beprotišką tempą įgavusias investicijas į dirbtinį intelektą.
Paskelbti planai rodo, kad vien šiais metais „Google“ planuoja padvigubinti savo išlaidas DI infrastruktūrai, serveriams ir tyrimams iki stulbinančių šimto aštuoniasdešimt penkių milijardų dolerių. Tai yra karas dėl ateities dominavimo, ir „Alphabet“ nenori naudoti vien savo santaupų. Išleisdama obligacijas JAV doleriais, svarais ir Šveicarijos frankais, ji užsitikrina pigų kapitalą ilgam laikui. Paklausa buvo tokia milžiniška, kad investuotojų noras skolinti beveik dešimt kartų viršijo pasiūlą. Tai rodo, kad rinkos dalyviai dirbtinį intelektą mato ne kaip burbulą, o kaip neišvengiamą ateities ekonomikos variklį.
Istorijos pamokos: IBM ir „Motorola“ šešėliai
Visgi, šimto metų obligacijos verslo pasaulyje yra rizikingas žaidimas. Paprastai tokius instrumentus leidžia valstybės arba universitetai, pavyzdžiui, Oksfordas ar Harvardas, kurie gyvuoja šimtmečius ir, tikėtina, gyvuos dar ilgai. Korporacijos retai drįsta žvelgti taip toli į priekį, nes verslo ciklai yra negailestingi. Istorija mena ne vieną atvejį, kai technologijų milžinės, atrodžiusios nenugalimos, per kelis dešimtmečius prarado savo spindesį.
Pavyzdžiui, 1996 metais technologijų karaliumi tituluojama IBM taip pat išleido šimto metų obligacijas. Tuo metu niekas negalėjo įsivaizduoti pasaulio be IBM dominavimo, tačiau netrukus į areną įsiveržė „Microsoft“ ir „Apple“, nustumdamos senąją milžinę į antrą planą. Dar liūdnesnis pavyzdys yra mažmeninės prekybos tinklas „JC Penney“, kuris 1997 metais sėkmingai pardavė pusės milijardo dolerių vertės šimtmečio obligacijas, tačiau po dvidešimt trejų metų bankrutavo, o investuotojai liko su beverčiais popieriais. Panašų likimą patyrė ir „Motorola“, kuri iš telekomunikacijų lyderės tapo tik šešėliu to, kuo buvo prieš trisdešimt metų. Todėl investavimas į „Google“ šimtui metų yra lažybos ne tik dėl technologijų, bet ir dėl to, kad ši įmonė sugebės išvengti savo pirmtakų likimo.
Kas perka tokią riziką?
Nepaisant istorinių įspėjimų, šiuo metu pasitikėjimas „Alphabet“ yra geležinis. Tokias ilgalaikes obligacijas dažniausiai perka ne paprasti spekuliantai, o instituciniai investuotojai – pensijų fondai ir draudimo bendrovės, kurios turi ilgalaikių įsipareigojimų savo klientams ir ieško saugaus užutėkio pinigams. Jiems „Google“ šiandien atrodo saugesnė už daugelį valstybių.
Prie šio optimizmo smarkiai prisidėjo ir neseniai įvykęs teismo sprendimas. Nors „Google“ buvo pripažinta pažeidusia antimonopolinius įstatymus, teismas neįpareigojo bendrovės skaidytis ar radikaliai keisti verslo modelio. Tai nuramino rinkas ir atrišo rankas skolintis. Investuotojai siunčia aiškią žinutę: jie tiki, kad dirbtinis intelektas nėra trumpalaikė mada, o „Alphabet“ turi pakankamai resursų ir proto, kad išliktų dominuojančia jėga net ir pasikeitus technologinėms epochoms. Ar šis tikėjimas pasiteisins, sužinosime 2126-aisiais, tačiau šiandien „Google“ sąskaitose guli papildomi 32 milijardai dolerių, skirti sukurti ateitį, kurioje ji vis dar bus karalienė.
