Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiu aprašymų apie tokią situaciją: žmogus staiga pamato savo sąskaitoje netikėtą, kartais net nemenką pinigų sumą. Netrukus ateina žinutė (SMS, Messenger, WhatsApp ar kt.) nuo „siuntėjo“, kuris aiškina, kad įvyko klaida, prašo kuo greičiau grąžinti pinigus – dažniausiai nurodo kitą kortelės numerį, telefono numerį (per „Paysera“, „Revolut“, „Twisto“ ar pan.) arba net prašo nupirkti kriptovaliutų / dovanų kortelių.
Žmogus, manydamas darąs gerą darbą, perveda pinigus atgal – ir pamiršta. Po kelių dienų ar savaičių iš sąskaitos vėl nurašoma ta pati suma – tik jau per banką, nes tikrasis siuntėjas pateikia pareiškimą dėl klaidingo pervedimo grąžinimo.
Kituose variantuose „siuntėjas“ grasina teismu dėl nepagrįsto praturtėjimo ar net sukčiavimo.
Kaip tai veikia iš tikrųjų ir kodėl neverta skubėti grąžinti pinigų „į kitą vietą“?
Ar mokėtojas gali lengvai atšaukti pavedimą ir „uždirbti“ papildomai?
Ne, Lietuvoje (kaip ir visoje SEPA zonoje) banko pavedimo atšaukti beveik neįmanoma, kai pinigai jau įskaityti į gavėjo sąskaitą. Bankas neturi teisės savavališkai nurašyti lėšų be gavėjo sutikimo. Jei siuntėjas kreipsis į savo banką, daugiausiai ką bankas padarys – perduos jūsų kontaktus ir paprašys jūsų banko tarpininkauti grąžinimui. Realiai grąžinti gali tik pats gavėjas.
Ar sukčius realiai gali paduoti į teismą dėl negrąžintų pinigų?
Teoriškai taip – jei gavote pinigus, kurie jums nepriklauso, ir atsisakote juos grąžinti, tai gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 6.237–6.242 str.). Teismas greičiausiai įpareigotų grąžinti sumą.
Tačiau sukčiams tai visiškai neįdomu – jie nori greitų ir anoniminių pinigų, o ne teismų procesų, kurie trunka mėnesius ir reikalauja tapatybės atskleidimo.
Pavojingiausia schema – pinigų „plovimas“ per jūsų sąskaitą
Labai paplitusi schema: sukčiai gauna prieigą prie kieno nors kito banko sąskaitos (dažniausiai per phishingą, kenkėjišką programą ar pavogtus duomenis), perveda vogtus pinigus į atsitiktinio žmogaus (jūsų) sąskaitą Lietuvoje. Tada susisiekia su jumis, sugalvoja istoriją apie „klaidingą pavedimą“ ir prašo grąžinti pinigus – bet jau į „švarią“ kortelę ar kitą sąskaitą (dažnai Revolut, Wise, Paysera ar net užsienio kortelę).
Jei jūs pervedate pinigus į nurodytą „grąžinimo“ kortelę – jūsų sąskaita tampa grandimi pinigų plovimo grandinėje. Policija / FNTT / Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras gali blokuoti jūsų sąskaitą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pinigų legalizavimo (BK 216 str.). Įrodyti, kad nežinojote ir nebuvote bendrininkas, būna labai sunku ir brangu.
Ką daryti, jei į jūsų sąskaitą atkeliavo netikėti pinigai?
- Nieko nelaukite – nešvaistykite tų pinigų, neperveskite jų niekur, ypač jei prašo telefonu / žinute / per „patikimą žmogų“.
- Patikrinkite operaciją banko programėlėje – kas tiksliai siuntėjas, kokia paskirtis, data, laikas.
- Jei siuntėjas jums visiškai nežinomas – nedelsiant kreipkitės į savo banką (Swedbank, SEB, Luminor, Šiaulių bankas, Revolut ir kt.):
- Parašykite žinutę programėlėje arba paskambinkite į kontaktų centrą.
- Paprašykite užblokuoti / rezervuoti tą sumą ir inicijuoti grąžinimą siuntėjui (dauguma bankų turi tokią procedūrą klaidingiems pervedimams).
- Tai saugiausias kelias – bankas pats susisieks su siuntėjo banku.
- Jei siuntėjas jau parašė / paskambino ir prašo grąžinti į kitą kortelę – jokiu būdu neperveskite! Tai beveik visada sukčiavimas. Vietoj to praneškite policijai (skambinkite 112 arba eikite į artimiausią komisariatą / policija.lt) ir savo bankui.
- Jei abejojate – geriau palaukite kelias dienas. Tikras klaidingas siuntėjas pats kreipsis į banką, o ne grasins teismu ar prašys pervesti į „kitą“ kortelę.
Trumpai: gavote netikėtus pinigus → nieko nedarykite pats → kreipkitės į banką → tegul bankas sprendžia grąžinimą. Taip išvengsite ir pinigų praradimo, ir teisinių problemų.
Būkite budrūs – 2025–2026 m. tokios schemos Lietuvoje labai išpopuliarėjo.
