Degalų taupymas vairuotojams aktualus visada. Net jei benzinas ar dyzelinas staiga atpigtų, daug kas vis tiek ieškotų būdų nuvažiuoti daugiau išleidžiant mažiau. Vieni keičia automobilį į mažesnį, kiti medžioja nuolaidas degalinėse, treti kaltina kamščius, žiemą, padangas ar „blogą variklį“. Tačiau kartais sąnaudas galima sumažinti ne keičiant automobilį, o keičiant vairavimo įpročius.
Aš pats miesto režimu degalų sąnaudas sumažinau nuo maždaug 11 iki 8 litrų šimtui kilometrų. Ne per vieną dieną ir ne stebuklingu priedu į baką. Tiesiog pradėjau kitaip elgtis su automobiliu.
Degalai dingsta ne tik važiuojant greitai
Anksčiau man atrodė, kad daugiausia degalų sunaudoja tie, kurie „laksto“. Bet mieste viskas šiek tiek kitaip. Čia degalai sudega ne tik dėl greičio, bet ir dėl nuolatinio stabdymo, staigaus pajudėjimo, tuščio variklio darbo ir nervingo vairavimo.
Mieste gali važiuoti neviršydamas greičio, bet vis tiek deginti daug. Užtenka nuolat spausti akseleratorių iki kito šviesoforo, paskutinę sekundę stabdyti, šildyti variklį kieme dešimt minučių ir kiekvienoje situacijoje bandyti „laimėti“ kelias sekundes.
Tos kelios sekundės labai greitai virsta litrais.
Kai pradėjau stebėti savo vairavimą, supratau vieną nemalonų dalyką: degalų sąnaudas didino ne automobilis, o mano įpročiai.
1. Nustojau ilgai šildyti variklį stovėdamas vietoje
Pirmas įprotis, kurį pakeičiau, buvo variklio šildymas. Anksčiau šaltuoju metų laiku įsėsdavau, užvesdavau automobilį ir leisdavau jam stovėti 5–10 minučių. Atrodė, kad taip saugau variklį.
Dabar elgiuosi kitaip.
Šiuolaikiniams varikliams dažniausiai pakanka trumpo pradinio pašildymo. Užvedu automobilį, palaukiu maždaug minutę, kol alyva pradeda cirkuliuoti, ir pradedu važiuoti ramiai. Pirmomis minutėmis nespaudžiu stipriai akceleratoriaus, nekeliu apsukų ir leidžiu varikliui įšilti judant.
Tai daug efektyviau nei tiesiog deginti degalus stovint kieme. Važiuojant variklis greičiau pasiekia darbinę temperatūrą, o degalai naudojami tam, kad automobilis judėtų, o ne tam, kad jis tiesiog dūzgtų po langais.
Žinoma, nereikia kristi į kraštutinumus. Jei langai užšalę, pirmiausia reikia užtikrinti matomumą ir saugumą. Bet jeigu automobilis jau paruoštas važiuoti, nėra prasmės dar dešimt minučių laikyti jį tuščiąja eiga.
Vien šis pakeitimas šaltuoju sezonu gali pastebimai sumažinti sąnaudas. Ypač tiems, kurie kasdien važiuoja trumpus atstumus.
Kodėl ilgas šildymas taip brangiai kainuoja
Tuščiąja eiga variklis vis tiek naudoja degalus. Gal tuo metu atrodo, kad automobilis „tik stovi“, bet bakas po truputį tuštėja.
Jei taip darote kas rytą, per savaitę susidaro nemažai tuščiai sudeginto kuro. Per mėnesį – dar daugiau. O per visą žiemą tai jau nebe smulkmena.
Be to, trumpose kelionėse automobilis dažnai net nespėja normaliai įšilti. Jei dar prieš kelionę ilgai stovite, sąnaudos šokteli ypač stipriai.
Todėl mano taisyklė paprasta: užvedžiau, trumpai palaukiau, ramiai pajudėjau.
2. Pradėjau važiuoti pagal eismo srautą, o ne prieš jį
Antras didelis pokytis – nustojau skubėti mieste.
Anksčiau dažnai važiuodavau taip, kaip važiuoja daugelis: šviesoforas užsidega žaliai – stipriau spaudi. Po kelių šimtų metrų raudona – stabdai. Tada vėl pajudi. Tada vėl stabdai. Atrodė, kad taip važiuoju greičiau.
Bet realiai dažnai prie kito šviesoforo stovėdavau šalia tų pačių automobilių, kuriuos prieš minutę buvau aplenkęs.
Dabar stengiuosi važiuoti pagal bendrą srautą. Ne per lėtai, ne trukdydamas kitiems, bet ramiau ir tolygiau. Jei matau, kad priekyje dega raudona, nebespaudžiu akceleratoriaus vien tam, kad paskui staigiai stabdyčiau. Jei eismas juda 45–50 km/val., nebandau nuolat šokinėti iš juostos į juostą.
Mieste sklandumas dažnai svarbesnis už greitį.
Kodėl ramus važiavimas taupo degalus
Kiekvienas staigus pajudėjimas iš vietos reikalauja daug energijos. Būtent tada degalų sąnaudos šokteli labiausiai. Kuo agresyviau spaudžiate akseleratorių, tuo daugiau degalų sunaudojama.
Tada ateina stabdymas. Stabdydami jūs tiesiog paverčiate anksčiau sudegintų degalų energiją šiluma. Kitaip tariant, ką tik sumokėjote už įsibėgėjimą, o po kelių sekundžių tą energiją „sudeginote“ stabdžių diskuose.
Kai važiuojate tolygiau, mažiau stabdote ir mažiau vėl greitėjate. Automobilis juda lengviau, variklis dirba ramiau, o sąnaudos krenta.
Man tai davė labai aiškų rezultatą. Užteko kelių savaičių ramiau važinėti mieste, kad borto kompiuterio skaičiai pradėtų atrodyti maloniau.
Paprastas eksperimentas kiekvienam vairuotojui
Norint tuo įsitikinti, nereikia tikėti niekieno žodžiais. Galima atlikti paprastą bandymą.
Vieną dieną važiuokite taip, kaip įprastai. Vakare pasižiūrėkite vidutines sąnaudas.
Kitą dieną tuo pačiu maršrutu važiuokite ramiau: be staigių įsibėgėjimų, be nereikalingų lenkimų, laikydamiesi srauto, iš anksto atleisdami akceleratorių prieš šviesoforus.
Skirtumas dažnai nustebina. Kartais tai bus 0,5 litro, kartais 1 litras, o kai kuriais atvejais dar daugiau.
Svarbiausia – tai nieko nekainuoja. Nereikia nei naujų detalių, nei specialių priedų, nei keisti automobilio.
3. Išmokau stabdyti varikliu
Trečias įprotis, kuris labai padėjo, – variklio stabdymas.
Dalis vairuotojų artėdami prie šviesoforo ar sankryžos išmeta pavarą į neutralią ir rieda. Atrodo, kad taip automobilis „laisvai rieda“ ir taupo degalus. Tačiau daugeliu šiuolaikinių automobilių ekonomiškiau yra ne riedėti neutralia pavara, o atleisti akceleratorių palikus įjungtą pavarą.
Kai automobilis rieda įjungta pavara ir jūs nespaudžiate akceleratoriaus, variklio valdymo sistema dažnai visiškai nutraukia degalų tiekimą. Tuo metu momentinės sąnaudos gali rodyti 0,0 l/100 km.
Jei riedate neutralia pavara, variklis vis tiek turi palaikyti tuščiąją eigą, todėl degalai naudojami.
Žinoma, tai priklauso nuo automobilio tipo ir sistemos, bet daugelyje šiuolaikinių modelių variklio stabdymas yra labai naudingas būdas.
Kaip tai atrodo praktiškai
Pavyzdžiui, važiuojate mieste ir matote, kad priekyje užsidegė raudonas šviesoforas. Vietoj to, kad dar kelias sekundes spaustumėte gazą ir paskui stipriai stabdytumėte, tiesiog anksčiau atleiskite akceleratorių.
Automobilis pradės lėtėti pats. Pavarą palikite įjungtą. Jei reikia, vėliau švelniai stabdykite pedalu.
Tas pats galioja leidžiantis nuokalne ar artėjant prie lėtesnio eismo. Kuo anksčiau numatote situaciją, tuo mažiau reikia stabdyti ir vėl greitėti.
Tai ne tik taupo degalus, bet ir mažiau dėvi stabdžius.
Svarbu nepaversti taupymo pavojumi
Degalų taupymas neturi virsti pavojingu vairavimu. Negalima važiuoti per lėtai ten, kur trukdote eismui. Negalima staigiai stabdyti varikliu taip, kad už jūsų važiuojantys nespėtų sureaguoti. Negalima išjungti variklio važiuojant ar eksperimentuoti su pavojingais metodais.
Tikras taupymas yra ne kraštutinumai, o protingas vairavimas.
Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai vairuojate ramiai, tolygiai, numatote situacijas ir nenaudojate automobilio agresyviai.
Kas dar padeda sumažinti sąnaudas
Be šių trijų pagrindinių įpročių, yra ir kitų dalykų, kurie turi įtakos.
Pirmiausia – padangų slėgis. Per mažai pripūstos padangos didina pasipriešinimą riedėjimui, todėl automobilis naudoja daugiau degalų. Slėgį verta tikrinti bent kartą per kelias savaites ir prieš ilgesnes keliones.
Antra – nereikalingas svoris. Jei bagažinėje mėnesiais vežiojate daiktus, kurių nereikia, automobilis kiekvieną dieną tempia papildomą masę. Atrodo smulkmena, bet mieste, kur daug pajudėjimų iš vietos, svoris turi reikšmę.
Trečia – stogo bagažinės ir skersiniai. Jei jų nenaudojate, geriau nuimti. Jie didina oro pasipriešinimą, ypač važiuojant greičiau.
Ketvirta – tvarkinga techninė būklė. Seni oro filtrai, prastos žvakės, netinkama alyva, stringantys stabdžiai ar netvarkingi davikliai gali padidinti sąnaudas. Kartais vairuotojas kaltina savo vairavimo stilių, o problema slypi technikoje.
Kaip pavyko nuo 11 litrų nukristi iki 8
Mano atveju didžiausią skirtumą davė ne vienas triukas, o visų įpročių suma.
Nustojau ilgai šildyti variklį stovėdamas. Pradėjau važiuoti ramiau ir tolygiau. Išmokau dažniau naudoti variklio stabdymą. Patikrinau padangas. Iš bagažinės išėmiau nereikalingus daiktus. Pradėjau labiau žiūrėti į eismą toliau į priekį, o ne tik į automobilį priešais.
Iš pradžių atrodė, kad vairuoju „lėčiau“. Bet realus kelionės laikas beveik nepasikeitė. Skirtumas buvo tas, kad atvykdavau ramiau, mažiau stabdžiau, mažiau nervinausi ir rečiau užsukdavau į degalinę.
Miesto sąnaudos nuo maždaug 11 litrų sumažėjo iki maždaug 8 litrų šimtui kilometrų.
Tai nėra magija. Tai tiesiog mažiau chaoso.
Taupymas prasideda nuo vairuotojo galvos
Automobilio degalų sąnaudos priklauso nuo variklio, masės, pavarų dėžės, maršruto ir eismo. Bet labai daug priklauso ir nuo vairuotojo.
Galima nusipirkti ekonomišką automobilį ir vis tiek deginti per daug, jei važiuosite agresyviai. Galima vairuoti didesnį automobilį ir sumažinti sąnaudas, jei išmoksite važiuoti sklandžiai.
Todėl mano pagrindinė išvada paprasta: pigiausias degalų taupymo būdas yra ne priedas į baką ir ne stebuklingas mygtukas, o ramesnė dešinė koja.
Mažiau bereikalingo šildymo. Mažiau staigių startų. Mažiau stabdymo paskutinę sekundę. Daugiau numatymo. Daugiau kantrybės.
Ir vieną dieną pastebite, kad degalinėje paliekate mažiau pinigų, nors važiuojate tuo pačiu automobiliu tais pačiais keliais.
