Paauglių gyvenime telefonas tapo nuolatiniu palydovu. Socialiniai tinklai, žinutės, vaizdo įrašai, žaidimai – visa tai sukuria nenutrūkstamą informacijos srautą, kuris traukia dėmesį. Mokslininkai jau seniai ieško atsakymo, ar šis skaitmeninis triukšmas turi tiesioginį poveikį gebėjimui susikaupti. Naujas tyrimas į šį klausimą atsako itin aiškiai.
Ką atskleidė tyrėjai?
Tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir Karolinska instituto specialistai, išanalizavo daugiau kaip 8000 vaikų ir paauglių nuo 9 iki 14 metų duomenis. Straipsnis publikuotas žurnale Pediatrics Open Science. Tyrėjai tyrė tris skirtingas ekrano veiklas—socialinių tinklų naudojimą, vaizdo įrašų žiūrėjimą ir žaidimus—ir stebėjo, kaip jos ilgainiui veikia gebėjimą susikaupti.
Pagrindinė išvada yra aiški. Socialiniai tinklai siejami su nuolat augančiais neatidumo simptomais. Kuo daugiau laiko jauni žmonės praleidžia „Instagram“, „TikTok“ ar kitose platformose, tuo labiau ryškėja sunkumai ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį ties viena užduotimi. Toks ryšys nebuvo nustatytas nei žaidžiant vaizdo žaidimus, nei žiūrint vaizdo įrašus.
Kodėl būtent socialiniai tinklai daro didžiausią poveikį?
Socialinių platformų struktūra paremta nuolatine stimuliacija. Pranešimai, „like’ai“, komentarai ir begaliniai turinio srautai sukuria aplinką, kurioje smegenys mokosi nuolat persijunginėti. Tai tarsi treniruotė trumpiems dėmesio blyksniams, bet ne ilgalaikiam susikaupimui.
Mokslininkai pabrėžia, kad toks modelis gali suformuoti polinkį greitai nuobodžiauti, siekti momentinio atlygio ir sunkiai išbūti prie monotoniškos užduoties. Ilgainiui tai gali lemti problemų mokykloje, sunkumų atliekant namų darbus ar net socialinių situacijų valdymą.
Ar neatidus vaikas tiesiog dažniau renkasi telefoną?
Tyrėjai patikrino ir priešingą hipotezę: galbūt būtent neatidesni vaikai dažniau naudojasi socialiniais tinklais. Analizė tokio ryšio nepatvirtino. Duomenys rodo, kad poveikis daug labiau tikėtinas kryptimi „daugiau socialinių tinklų → silpnesnis dėmesys“, o ne atvirkščiai.
Tyrime taip pat įvertintos gyvenimo sąlygos, šeimos aplinka, genetiniai veiksniai. Net ir juos atskaičiavus, socialinių tinklų poveikis išliko aiškus ir nepriklausomas.
Netikėtas rezultatas apie žaidimus ir televizorių
Tyrimas nustebino dar vienu atradimu. Vaizdo žaidimai ir vaizdo įrašai ne tik nesusiję su didesniu neatidumu, bet netgi siejami su šiek tiek mažesniu hiperaktyvumu ir impulsyvumu. Tai rodo, kad ne visos skaitmeninės veiklos veikia vienodai. Žaidimuose dažnai reikia strategijos ir dėmesio išlaikymo, o kokybiški vaizdo įrašai gali būti raminantys ir struktūruoti.
Ką tai reiškia tėvams ir visuomenei?
Svarbu suprasti, kad tyrimas nereiškia, jog socialiniai tinklai neišvengiamai pakenks kiekvienam vaikui. Poveikis vienam individui gali būti nedidelis. Tačiau kalbant apie milijonus paauglių visame pasaulyje, tai gali būti reikšmingas visuomenės masto veiksnys ir viena iš priežasčių, kodėl per pastaruosius metus padaugėjo dėmesio sutrikimų diagnozių.
Tyrėjai nesiūlo drausti socialinių tinklų. Jie ragina kalbėti apie protingesnį naudojimąsi. Vidutinis vaikų laikas socialiniuose tinkluose nuo 9 iki 13 metų išauga nuo pusvalandžio iki maždaug dviejų su puse valandos per dieną. Mokslininkai mano, kad technologijų kūrėjai turi peržiūrėti dizainą taip, kad platformos nebūtų pernelyg stimuliuojančios jauniems vartotojams.
Tėvams rekomenduojama daugiau dėmesio skirti ne draudimams, o balansui—sveikam santykiui su ekranais, struktūruotai dienotvarkei ir reguliuojamiems skaitmeninės veiklos laikams.
Šaltinis: https://doi.org/10.1542/pedsos.2025-000922
