Diskusija apie tai, ar pinigai bankuose yra saugūs karo ar rimtos krizės metu, periodiškai sugrįžta. Vieni ramina, kad bankinė sistema veiks net ir sudėtingomis aplinkybėmis, kiti ragina pasirūpinti grynaisiais pinigais. Aišku viena – visiškos garantijos neegzistuoja, todėl svarbu suprasti rizikas ir turėti planą.
Ar pinigai Lietuvos bankuose būtų saugūs?
Pagal dabartinę teisinę ir finansinę tvarką, indėliai Lietuvos bankuose yra laikomi saugiais. Europos Sąjungoje veikia indėlių draudimo sistema, kuri apsaugo gyventojų lėšas iki 100 tūkst. eurų vienam asmeniui viename banke.
Net karo ar nepaprastosios padėties atveju bankai, kiek leidžia techninės ir saugumo galimybės, tęsia veiklą: veikia sąskaitos, kortelės, pavedimai. Patirtis kitų šalių konfliktuose parodė, kad elektroniniai atsiskaitymai dažnai išlieka patikimesni nei didelės grynųjų sumos kišenėse.
Vis dėlto bankų sistema teoriškai gali patirti sutrikimų – nuo techninių gedimų iki kibernetinių atakų. Todėl laikyti dalį lėšų pasiekiamų fiziškai vis tiek yra racionalu.
Ar valdžia gali apriboti prieigą prie pinigų?
Taikos metu valstybė neturi bendrinės teisės savavališkai įšaldyti gyventojų indėlių ar uždrausti prie jų prieigą. Tačiau ekstremalių situacijų ir karo teisės atveju gali atsirasti laikini ribojimai:
- limitai grynųjų išėmimui,
- laikinai stabdomi kai kurie pavedimai,
- prioritetas teikiamas kritiniams atsiskaitymams.
Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant apsaugoti finansų sistemą nuo griūties ir užkirsti kelią panikai.
Svarbus niuansas: indėlių draudimo suma yra fiksuota eurais, tačiau krizės metu gali svyruoti valiutų kursai, todėl reali perkamoji galia gali kisti.
Ar saugiau pinigus išsikelti į užsienio bankus?
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patraukli alternatyva. Tačiau užsienio bankai taip pat patiria politines ir reguliavimo rizikas. Europoje jau yra buvę situacijų, kai dėl finansinių krizių buvo ribojami dideli indėliai arba įvedami specialūs mokesčiai.
Be to, tarptautiniai atsiskaitymai vyksta per globalias sistemas (pvz., SWIFT), kurios konfliktų metu gali būti ribojamos arba blokuojamos.
Tai reiškia, kad vien tik pinigų „perkėlimas į užsienį“ negarantuoja absoliutaus saugumo.
Ar verta kaupti auksą ir sidabrą?
Fiziniai taurieji metalai dažnai laikomi „saugia užuovėja“. Tačiau karo metu jie turi vieną rimtą problemą — sudėtinga greitai ir skaidriai juos realizuoti. Be to:
- galite susidurti su didžiuliais kainų svyravimais,
- nėra garantijos, kad rasite pirkėją,
- prekyba gali būti ribojama.
Tai labiau ilgalaikė apsauga, bet ne krizinė atsiskaitymo priemonė.
Kodėl verta turėti grynųjų — bet su saiku
Trumpalaikės krizės atveju (elektros sutrikimai, ryšio problemos, bankų sistemos trikdžiai) grynieji pinigai gali tapti būtinybe. Tačiau laikyti dideles sumas namuose taip pat rizikinga dėl vagysčių ar gaisrų.
Protinga praktika:
- turėti nedidelį rezervą namuose kasdienėms išlaidoms,
- dalį santaupų laikyti bankuose, ypač draudžiamose sąskaitose,
- nediversifikuoti visko į vieną priemonę.
Diversifikacija – realiausia apsauga
Karo ar krizių metu saugiausia laikoma mišri strategija:
- lėšos banko sąskaitose eurais,
- dalis santaupų kitomis stabiliomis valiutomis,
- ribotas grynųjų rezervas,
- dalis ilgalaikių santaupų — saugiose investicijose.
Svarbiausia – vengti sprendimo „viską iš banko namo“ arba „viską tik banke“. Abi kraštutinės taktikos sukuria naujų rizikų.
Jei rusai užkariaus.
kai pinigai namie ,žinai kad verta gyventi kai nemiga gali paskaičiuoti .O kai banke tai nežine kad ju turi internetas elektra ding ir bus 0000.