Įsivaizduokite modernią sostinę, kurioje gyvena dvigubai daugiau žmonių nei visoje Lietuvoje, tačiau iš čiaupų nebebėga vanduo. Tai ne postapokaliptinio filmo scenarijus, o šiandieninė realybė Turkijos sostinėje Ankaroje. Miestą sukausčiusi rekordinė sausra privertė valdžią imtis drastiškų priemonių, kurios milijonų žmonių kasdienybę pavertė kova už būvį.
Ankaroje jau kelias savaites tvyro įtampa – dėl neregėto vandens trūkumo sutriko normalus miesto funkcionavimas. Sostinės gyventojai susiduria su griežtais apribojimais, o valdžios atstovai skambina pavojaus varpais: situacija yra viena sudėtingiausių per pastarąjį pusšimtį metų.
Rekordinė sausra ir tuštėjančios užtvankos
Ankaros savivaldybės vandens valdymo direktorato generalinis direktorius Memduh Akcay viešai prabilo apie susidariusią kritinę padėtį, kategoriškai atmesdamas kaltinimus dėl netinkamo išteklių valdymo. Pasak jo, pagrindinė krizės priežastis – gamtos stichija. Pareigūnas atskleidė šokiruojančią statistiką: praėję 2025-ieji metai tapo rekordinio sausringumo laikotarpiu.
Skaičiai kalba patys už save: įprastai į miesto užtvankas ir rezervuarus pritekančio vandens kiekis siekdavo nuo 400 iki 600 milijonų kubinių metrų per metus. Tačiau 2025 metais šis rodiklis smuko iki katastrofiško minimumo – vos 182 milijonų kubinių metrų. M. Akcay pabrėžė, kad tai sausringiausias periodas, kokį miestas yra matęs per pastaruosius 50 metų, ir rezervuarai paprasčiausiai nespėja prisipildyti.
Gyvenimas pagal grafiką: eilės prie viešųjų šulinių
Siekiant išsaugoti bent minimalius likusius vandens išteklius, mieste įvesta griežta taupymo politika. Kai kuriuose rajonuose vandens tiekimas gyventojams nutraukiamas kelioms valandoms per dieną, taikant specialią rotacijos sistemą. Tai reiškia, kad žmonės turi planuoti savo dieną pagal tai, kada iš čiaupo bėgs vanduo.
Dėl šių apribojimų daugelis gyventojų yra priversti grįžti prie senovinių metodų – su plastikiniais buteliais ir kanistrais jie rikiuojasi į ilgas eiles prie viešųjų šulinių, kad apsirūpintų geriamuoju vandeniu. Tokie vaizdai šiuolaikiniame didmiestyje tapo kasdienybe, keliančia nerimą ir pasipiktinimą visuomenėje.
Krizės priežastys: nuo klimato kaitos iki urbanizacijos
Miesto valdžia pabrėžia, kad Ankara tapo tobulos audros auka, kur susidūrė klimato kaita ir nevaldomas gyventojų skaičiaus augimas. Nuo 1990 metų Turkijos sostinės gyventojų skaičius padvigubėjo ir dabar siekia beveik 6 milijonus. Toks spartus augimas natūraliai padidino vandens suvartojimą, tačiau gamta nebespėja atstatyti resursų.
„Mums trukdo ne tik kritulių kiekio sumažėjimas, bet ir jų neprognozuojamumas“, – aiškino M. Akcay. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad žiemomis iškrenta vis mažiau sniego, kuris yra gyvybiškai svarbus pavasariniam vandens lygio atsistatymui. Be to, spartus miesto betonavimas ir urbanizacija lemia tai, kad lietus, užuot susigėręs į gruntą ir papildęs rezervuarus, greitai nuteka paviršiumi, taip ir nepatekęs į saugyklas.
Verta paminėti, kad Ankara nėra vienintelė auka. Praėjusiais metais didelę Turkijos dalį alino istorinė sausra, kurios padarinius jaučia ir kiti regionai. Pavyzdžiui, vakarinėje šalies dalyje esantis Izmiras su panašiais iššūkiais kovoja dar nuo praėjusios vasaros, kur taip pat tenka reguliariai mažinti vandens tiekimą.
Šaltinis: MTI
