Keičiama baterija laikrodžiams? Kodėl ES išmaniesiems laikrodžiams padarė išimtį

Po kelerių metų išmanusis laikrodis vis dar gali veikti nepriekaištingai, tačiau jo baterija jau vos ištveria dieną. Ekranas geras, jutikliai veikia, programinė įranga atnaujinama, bet visas įrenginys pamažu tampa nepatogus vien dėl susidėvėjusio akumuliatoriaus.

Naujasis Europos Sąjungos baterijų reglamentas turėjo pakeisti būtent tokią situaciją. Pagal bendrą taisyklę nuo 2027 metų nešiojamuosiuose elektronikos prietaisuose esančias baterijas vartotojas turėtų galėti išimti ir pakeisti pats.

Tačiau išmaniesiems laikrodžiams, aktyvumo apyrankėms ir kai kuriems kitiems ant kūno nešiojamiems įrenginiams Europos Komisija numatė išimtį. Tai nereiškia, kad jų baterijos galės būti nepakeičiamos. Skirtumas kitas: tam tikrais atvejais jų neprivalės keisti pats savininkas – šį darbą bus galima palikti nepriklausomam specialistui.

Išimtis nėra tokia plati, kaip gali pasirodyti

Liepos 14 dieną Europos Komisijos priimtas deleguotasis aktas išmaniųjų laikrodžių automatiškai neatleidžia nuo visų baterijų keitimo reikalavimų. Jis leidžia gamintojui neleisti vartotojui pačiam atidaryti įrenginio tik tada, kai tokia prieiga galėtų pakenkti saugumui, patvarumui arba atsparumui vandeniui.

Išimtis taip pat gali būti taikoma labai mažiems įrenginiams, kuriuose vartotojui būtų sunku saugiai išimti bateriją, arba gaminiams, kuriems būtinas kompaktiškas, sandarus korpusas, saugantis nuo vandens, dulkių ir smūgių. Komisijos dokumentuose tarp tokių nešiojamų prietaisų minimi išmanieji laikrodžiai, aktyvumo stebėjimo apyrankės, išmanieji akiniai ir elektronika, integruota į drabužius ar kitus aksesuarus.

Tai svarbus niuansas. Antraštė, kad išmaniesiems laikrodžiams „nebereikia keičiamos baterijos“, būtų klaidinanti. Baterija vis tiek turės būti išimama ir pakeičiama – tik ne būtinai žmogaus, kuris laikrodį nusipirko.

Kitaip tariant, ES nereikalauja, kad kiekvieno laikrodžio nugarėlėje atsirastų lengvai atidaromas dangtelis. Tačiau ji taip pat nesuteikia gamintojams teisės sukurti visiškai užklijuoto įrenginio, kurį pasenus baterijai liktų tik išmesti.

Bendrieji reikalavimai dėl baterijų išėmimo ir pakeitimo bus taikomi nuo 2027 metų vasario 18 dienos. Naująjį Komisijos aktą dar turi įvertinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei nė viena institucija jam neprieštaraus, jis įsigalios praėjus 20 dienų po paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.

Kodėl laikrodžio baterija nėra tokia pati kaip televizoriaus pultelio elementas

Paprastame pultelyje baterijų skyrelis beveik nieko nekeičia. Išmaniajame laikrodyje kiekvienas korpuso milimetras svarbus. Viduje turi tilpti ekranas, jutikliai, antenos, procesorius, vibracijos mechanizmas ir baterija, o visa tai turi likti pakankamai lengva, kad prietaisą būtų patogu nešioti visą dieną.

Daugelis laikrodžių taip pat naudojami lyjant, prausiantis, sportuojant ar plaukiojant. Kad vanduo nepatektų į vidų, korpusai klijuojami, suspaudžiami tarpikliais ir tikrinami kontroliuojamomis sąlygomis. Neatsargiai atidarius laikrodį, ši apsauga gali būti prarasta, nors iš išorės įrenginys ir toliau atrodytų nepažeistas.

Yra ir pati baterija. Mažuose įrenginiuose ji dažnai įtaisyta labai glaudžiai. Bandant ją išlupti netinkamu įrankiu, elementą galima sulenkti arba pradurti. Komisija būtent šią riziką nurodo kaip vieną iš priežasčių, kodėl mažų nešiojamųjų prietaisų baterijų keitimas gali būti paliekamas specialistams.

Gamintojai galėtų projektuoti storesnius korpusus su vartotojo atidaromais dangteliais, tačiau tai gali pakeisti laikrodžio dydį, svorį ir atsparumą vandeniui. ES pasirinko kompromisą: nereikalauti, kad savininkas pats galėtų išardyti kiekvieną sandarų laikrodį, bet užtikrinti, kad bateriją galėtų pakeisti ne vien oficialus gamintojo servisas.

Žodis „nepriklausomas“ čia svarbus. Taisyklė nėra skirta tam, kad vartotojas būtų pririštas prie vienintelio autorizuoto remonto centro ar gamintojo nustatytos kainos. Komisijos gairėse nepriklausomu specialistu laikomas remontu komerciniais pagrindais užsiimantis asmuo ar įmonė, turinti tam reikalingą techninę kompetenciją.

Gamintojai vis tiek negalės tiesiog užrakinti remonto

Nors savininkui ne visada bus leidžiama pačiam atidaryti laikrodį, reglamente išlieka keli vartotojams svarbūs saugikliai.

Gamintojas turės užtikrinti, kad tinkama baterija kaip atsarginė dalis būtų parduodama bent penkerius metus po to, kai į rinką pateikiamas paskutinis konkretaus įrenginio modelio vienetas. Jos kaina turės būti pagrįsta ir nediskriminacinė tiek vartotojams, tiek nepriklausomiems remontuotojams.

Reglamentas taip pat draudžia programine įranga trukdyti pakeisti bateriją kita suderinama baterija. Tai reiškia, kad įrenginys neturėtų nustoti tinkamai veikti vien todėl, kad remontą atliko nepriklausomas servisas arba buvo panaudota techniškai suderinama detalė.

Popieriuje tai reikšmingas pokytis. Dabartinė problema dažnai yra ne vien tai, kad laikrodį sunku atidaryti. Remontas gali būti nepatrauklus dėl brangios detalės, riboto jos prieinamumo arba programinių apribojimų. Jeigu baterijos bus realiai parduodamos, o nepriklausomi servisai galės jas pakeisti nepažeisdami įrenginio funkcijų, seną laikrodį išlaikyti dar kelerius metus turėtų būti paprasčiau.

Vis dėlto tikrasis poveikis priklausys nuo kainos. Teisiškai pakeičiama baterija vartotojui mažai padės, jeigu keitimas kainuos beveik tiek pat, kiek naujas laikrodis. Todėl svarbu bus ne tik tai, ar remontas techniškai įmanomas, bet ir tai, ar gamintojai pateiks dalis, instrukcijas ir konstrukcinius sprendimus, leidžiančius darbą atlikti per protingą laiką.

Išimtis taip pat gali sukelti ginčų dėl jos taikymo. Gamintojams gali būti naudinga tvirtinti, kad beveik kiekvienas laikrodis privalo likti sandarus dėl atsparumo vandeniui. Tačiau Komisijos tekstas reikalauja konkretaus pagrindimo: vartotojo prieiga turi iš tiesų kelti pavojų saugumui, patvarumui ar funkciniam vientisumui. Tai nėra bendras leidimas visus nešiojamuosius įrenginius užklijuoti visam laikui.

Ką tai pakeis laikrodžio pirkėjui

Tikėtina, kad po 2027 metų išmanieji laikrodžiai išoriškai smarkiai nepasikeis. Į parduotuves veikiausiai negrįš senų telefonų laikus primenantys nuimami dangteliai, o baterijos nebus keičiamos per kelias sekundes prie virtuvės stalo.

Tačiau vartotojas turėtų turėti realesnę galimybę nueiti į nepriklausomą remonto dirbtuvę ir pakeisti susidėvėjusį akumuliatorių, užuot išmetęs vis dar veikiantį prietaisą. Gamintojas negalės vien atsakyti, kad baterija yra neatskiriama įrenginio dalis ir todėl remontas neįmanomas.

Naujosios išimtys neapsiriboja laikrodžiais. Komisija į sąrašą taip pat įtraukė kai kuriuos elektrinius žaislus, maistui skirtus belaidžius termometrų zondus, pavojingoje sprogioje aplinkoje naudojamą įrangą, ant kūno nešiojamas vaistų leidimo sistemas ir tam tikrus žemės ūkio bei statybų technikos telematikos įrenginius. Visais šiais atvejais pagrindinis argumentas yra saugumas, o ne gamintojų patogumas.

Taigi Briuselis neatsisakė savo tikslo ilginti elektronikos tarnavimo laiką. Jis pripažino, kad vienodas sprendimas netinka ir elektriniam žaislui, ir plaukiojant naudojamam laikrodžiui, ir nešiojamajam kompiuteriui.

Išmaniųjų laikrodžių baterijos neprivalės būti lengvai pasiekiamos jų savininkams. Tačiau jos taip pat neturėtų tapti nuosprendžiu visam įrenginiui.

Svarbiausias klausimas paaiškės ne teisės aktui įsigaliojus, o tada, kai pirmieji vartotojai ateis keisti baterijų: ar remontas iš tiesų bus prieinamas, ar „pakeičiama“ liks tik žodžiu techniniame dokumente.