„Kelių gaideliai“ sugrįžta prieš šventes: kaip apsisaugoti nuo chamiško vairavimo ir išvengti nemalonumų

Staigūs manevrai, lįsdinėjimas be eilės, agresyvus spaudimas iš galo ir demonstratyvus eismo taisyklių nepaisymas – tokius vairuotojus kelyje atpažįsta beveik visi. Vadinamieji „kelių ereliai“ kelia pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir patys sau, o jų elgesys ypač suaktyvėja prieš šventes, kai skuba, auga spūstys ir mažėja kantrybė.

Draudikų praktika rodo, kad tai nėra atsitiktinės klaidos ar neapsižiūrėjimas. Dažniausiai – sąmoningas sprendimas būti „gudresniam“ už kitus.

Kodėl kai kurie vairuotojai kelyje elgiasi taip, lyg taisyklės jiems negaliotų

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo Agniaus Gučiaus, chamiškas vairavimas dažniausiai kyla ne iš nepatyrimo, o iš pasirinkimo.

„Matome, kad toks elgesys dažniausiai nėra klaida. Tai sąmoningas sprendimas nelaukti kamščiuose kartu su visais, pasinaudoti neegzistuojančiomis privilegijomis ir bandyti aplenkti eilę“, – sako jis.

Svarbų vaidmenį čia atlieka ir psichologinis veiksnys. Automobilyje vairuotojai dažnai jaučiasi anonimiški ir nematomi, o tai skatina elgesį, kurio jie nesiryžtų demonstruoti kasdienėse situacijose.

„Jei tie patys žmonės stovėtų eilėje parduotuvėje, vargu ar lįstų prie kasos prieš kitus. Sėdint automobilyje nėra žmogiško kontakto, todėl atsiranda klaidingas jausmas, kad galima elgtis grubiau ir išvengti atsakomybės“, – pastebi A. Gučius.

Pavojingi manevrai – tiesiausias kelias į avariją

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad būtent staigūs ir neapgalvoti manevrai yra viena dažniausių eismo įvykių priežasčių. Rikiavimasis be posūkio signalo, važiavimas nesilaikant saugaus atstumo ar staigus stabdymas prieš pat kitą automobilį dažnai priverčia aplinkinius vairuotojus reaguoti instinktyviai.

Tokios situacijos neretai baigiasi susidūrimais arba pavojingais manevrais, kurių pasekmės gali būti rimtos.

Ypač rizikinga praktika – vadinamasis „prilipimas“ prie priekyje važiuojančio automobilio, dažniausiai pasitaikantis greitkeliuose ir automagistralėse.

„Tokiu būdu vairuotojas tarsi signalizuoja, kad skuba, tačiau realybėje jis tik padidina avarijos riziką ir kelia pavojų tiek sau, tiek kitiems“, – pabrėžia ekspertas.

Papildomų problemų sukelia ir savavališkas parkavimas, pravažiavimų blokavimas bei važiavimas priešpriešine juosta siekiant aplenkti laukiančius sukti vairuotojus. Toks elgesys trikdo eismo srautą ir sukuria pavojingas situacijas visiems eismo dalyviams.

i

Ką daryti, kai kelyje susiduriate su agresyviu vairuotoju

Pasak A. Gučiaus, svarbiausia taisyklė – nepasiduoti emocijoms ir nebandyti „auklėti“ kitų.

„Bandymas bausti ar mokyti kitą vairuotoją beveik visada baigiasi dar didesne rizika“, – sako jis.

Jeigu kitas vairuotojas agresyviai lenda prieš jūsų automobilį ir situacija tampa pavojinga, saugiausias sprendimas – jį praleisti. Net jei esate teisūs, konfliktas kelyje gali kainuoti gerokai daugiau nei kelias prarastas minutes.

Jeigu chamiškas elgesys yra akivaizdus ir tęstinis, rekomenduojama situaciją fiksuoti vaizdo registratoriumi ar keleivio telefonu ir perduoti informaciją policijai. Kilus įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs, apie tai taip pat būtina nedelsiant pranešti.

Jei susidūrimo išvengti nepavyko

Eismo įvykio kaltės vertinimas visada priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Kaip aiškina draudimo ekspertas, jei rikiuojantis automobilis užstoja kelią ir į jį atsitrenkiama šonu, kaltė dažniausiai tenka neleistiną manevrą atlikusiam vairuotojui.

Sudėtingesnės situacijos kyla tada, kai automobilis staiga užtveria kelią ir pradeda stabdyti, o iš paskos važiuojantis vairuotojas atsitrenkia į jo galą. Tokiais atvejais itin svarbu kruopščiai fiksuoti aplinkybes: liudininkų parodymus, vaizdo registratoriaus įrašus, nuotraukas iš įvykio vietos.

Draudikai taip pat atkreipia dėmesį, kad agresyvūs vairuotojai neretai bando daryti spaudimą kitai pusei, skatindami kuo greičiau prisiimti kaltę. Net ir patiriant tokį spaudimą, svarbu visą informaciją perduoti savo draudikui ir nurodyti, kad buvo daromas psichologinis spaudimas. Draudimo bendrovės turi galimybių papildomai vertinti aplinkybes ir rinkti objektyvius duomenis.

„Net jei jus bandoma priversti prisiimti kaltę, tai dar nereiškia, kad situacija beviltiška. Svarbiausia – ramiai, nuosekliai ir atsakingai fiksuoti viską, kas įvyko“, – pabrėžia A. Gučius.

Kodėl kultūra kelyje priklauso nuo kiekvieno

„Kelių ereliai“ iš eismo greičiausiai niekur nedings, tačiau kiekvienas vairuotojas gali prisidėti prie saugesnės aplinkos. Ramus elgesys, taisyklių laikymasis ir konfliktų vengimas sumažina riziką net tada, kai kiti elgiasi neatsakingai.

„Svarbiausia – nenusileisti iki pavojingo elgesio lygio. Saugiausias pasirinkimas kelyje visada lieka ramybė ir atsakomybė“, – pabrėžia „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas.