Šviesoforai dešimtmečius atrodė kaip nekintama kelių eismo dalis – raudona, geltona ir žalia. Tačiau technologijos keičia net ir tai, kas atrodė amžina. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (NCSU) mokslininkai siūlo iš esmės naują sprendimą: ketvirtąjį šviesoforo signalą. Ir jo spalva būtų ne atsitiktinė.
Pasak tyrėjų, ateityje šviesoforuose gali atsirasti balta šviesa. Tai nebūtų dizaino eksperimentas ar kosmetinis pakeitimas – šis signalas turėtų labai konkrečią funkciją ir būtų tiesiogiai susijęs su autonominių automobilių plėtra.
Kodėl trijų spalvų jau nebepakanka
Dabartinė šviesoforų sistema buvo sukurta laikais, kai visi eismo sprendimai priklausė tik nuo žmogaus reakcijos. Raudona – stoti, žalia – važiuoti, geltona – ruoštis keisti veiksmą. Tačiau ši schema tampa vis mažiau efektyvi pasaulyje, kuriame automobiliai jau geba „kalbėtis“ tarpusavyje ir su infrastruktūra.
Autonominės transporto priemonės, pasitelkdamos vadinamąsias V2X sistemas (vehicle-to-everything), gali realiuoju laiku keistis duomenimis apie greitį, kryptį, atstumus ir eismo srautą. Mokslininkų teigimu, tokioje aplinkoje klasikinis šviesoforas tampa stabdančiu veiksniu.
Ką reikštų balta šviesa sankryžoje
Pagal NCSU pasiūlytą koncepciją ketvirtasis šviesoforo signalas būtų baltas. Jis įsijungtų tada, kai sankryžoje susidarytų pakankama autonominių transporto priemonių dalis, galinti savarankiškai koordinuoti judėjimą.
Balta šviesa reikštų, kad eismo valdymą laikinai perima autonominiai automobiliai. Tokiu atveju tradicinių automobilių vairuotojams būtų siunčiamas paprastas signalas – sekti priekyje važiuojantį transportą, nesigilinant į įprastą raudonos ar žalios seką.
Raudonas signalas ir toliau reikštų visišką sustojimą, žalias – leidimą važiuoti, o baltas signalas nurodytų pasitikėti eismo srautu, kurį koordinuoja išmaniosios sistemos. Tai, pasak mokslininkų, sumažintų staigius stabdymus ir bereikalingas pauzes sankryžose.
Kodėl tai galėtų pakeisti eismą miestuose
Modeliavimai, kuriuos atliko NCSU komanda, parodė apčiuopiamą naudą. Net tada, kai autonominės transporto priemonės sudarė apie 10 procentų eismo, vidutinis vėlavimas sankryžose sumažėjo. O kai autonominių automobilių dalis pasiekė maždaug 30 procentų, bendras kelionės laikas sutrumpėjo iki 11 procentų.
Be greitesnio judėjimo, mokslininkai pabrėžia ir kitus privalumus. Sklandesnis eismas reiškia mažesnes degalų sąnaudas, mažiau CO₂ išmetimų ir mažesnį triukšmą. Tokia sistema ypač pasiteisintų uostuose, logistikos centruose, intensyvaus komercinio transporto zonose ar miestuose, kur jau veikia išmaniosios transporto sistemos.
Kada tai galėtų tapti realybe
Nors ketvirtojo – balto – šviesoforo idėja dar yra tyrimų stadijoje, mokslininkai mano, kad praktiškai ji galėtų būti įgyvendinta per artimiausią dešimtmetį. Tai priklausys nuo to, kaip greitai paplis autonominės transporto priemonės ir ar bus sukurta pakankamai pažangi V2X infrastruktūra.
Žinoma, tokia permaina pareikalautų teisinių pakeitimų, naujų eismo taisyklių ir šviesoforų modernizavimo. Tačiau ekspertai įsitikinę, kad ilgalaikėje perspektyvoje nauda – sklandesnis eismas, mažesnės sąnaudos ir didesnis saugumas – atpirktų investicijas.
Ketvirtasis šviesoforo signalas gali tapti vienu pirmųjų ženklų, kad kelių eismas pereina į visiškai naują etapą – tokį, kuriame sprendimus priima ne tik žmonės, bet ir tarpusavyje bendraujančios technologijos.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-czwarte-swiatlo-na-sygnalizacji-to-nowosc-jaki-bedzie-mialo,nId,22450026
