Virš mūsų galvų vyksta procesas, apie kurį kasdien negalvojame, bet nuo jo priklauso beveik viskas – nuo navigacijos telefone iki bankinių operacijų ir interneto ryšio. Žemojoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų, o naujausi mokslininkų skaičiavimai rodo neraminančią tendenciją: sistema tampa tokia tanki ir jautri, kad viena rimtesnė klaida gali sukelti grandininę katastrofą.
Apie tai rašoma žurnale „Universe Today“, kur tyrėjai palydovų tinklą tiesiogiai lygina su kortų nameliu – struktūra, kuri atrodo stabili, kol neatsiranda netikėtas sukrėtimas.
Orbita tampa pavojingai ankšta
Šiandien palydovai orbitoje prasilenkia nebe kartą per dieną ar valandą, o beveik nuolat. Skaičiavimai rodo, kad vadinamasis „artimas priartėjimas“, kai du palydovai praskrieja mažesniu nei 1 kilometro atstumu, vyksta kas 22 sekundes. Vien „Starlink“ tinklo palydovams tokia situacija susidaro vidutiniškai kas 11 minučių.
Kad išvengtų susidūrimų, palydovai priversti nuolat manevruoti. Tūkstančiai „Starlink“ palydovų per metus vidutiniškai atlieka po 41 korekcinį manevrą – tai milžiniškas skaičius, rodantis, kokia įtempta tapo situacija orbitoje.
Saulės audros – nematomas, bet itin pavojingas veiksnys
Didžiausia problema slypi ne pačiuose palydovuose, o išoriniuose veiksniuose. Tyrėjai pabrėžia, kad saulės audros yra vienas pavojingiausių „kraštutinių atvejų“, galinčių išbalansuoti visą sistemą.
Pirma, saulės aktyvumas šildo Žemės atmosferą, dėl to ji šiek tiek išsiplečia. Tai keičia palydovų judėjimą – jie ima „klajoti“, greičiau praranda orbitos stabilumą ir sunaudoja daugiau kuro bandydami išlikti savo trajektorijoje.
Antra, ir dar pavojingiau, saulės audros gali tiesiogiai sutrikdyti palydovų navigacijos ir ryšių sistemas. Jei palydovas nebegali priimti komandų ar tiksliai nustatyti savo padėties, jis tampa beveik nekontroliuojamas. Tokiu atveju išvengiamieji manevrai tampa neįmanomi.
„CRASH laikrodis“ rodo nerimą keliančius skaičius
Norėdami aiškiau parodyti, kiek rimta situacija, mokslininkai sukūrė naują rodiklį – susidūrimų ir reikšmingos žalos suvokimo laikrodį, vadinamą CRASH Clock.
Jo skaičiavimai stulbina. Jei palydovų operatoriai prarastų galimybę siųsti korekcines komandas, katastrofiškas susidūrimas galėtų įvykti vos per 2,8 dienos. Palyginimui, 2018 metais šis „langas“ siekė net 121 dieną.
Dar labiau neramina tai, kad net ir 24 valandas trunkantis ryšio praradimas su palydovais sukuria apie 30 procentų tikimybę, jog įvyks rimtas susidūrimas. O tai jau gali tapti proceso, kuris tęstųsi daugelį metų, pradžia.
Kas yra Keslerio efektas ir kodėl jis toks pavojingas
Šis scenarijus vadinamas Keslerio efektu. Tai situacija, kai vienas susidūrimas orbitoje sukuria nuolaužų debesį, kuris pradeda naikinti kitus palydovus. Kiekvienas naujas susidūrimas sukuria dar daugiau šiukšlių, kurios toliau kelia grėsmę likusiems objektams.
Rezultatas – savotiška grandininė reakcija, galinti paversti tam tikras Žemės orbitos zonas praktiškai nenaudojamomis dešimtmečiams. Tai reikštų ilgalaikius ryšio sutrikimus, problemų su navigacija, orų prognozėmis ir net kosminėmis misijomis.
Šią idėją dar 1978 metais pasiūlė NASA kosminių šiukšlių ekspertas Donaldas Kessleris. Tuo metu tai atrodė tolima teorinė grėsmė. Šiandien ji vis dažniau minima kaip realus scenarijus.
Kiek palydovų šiuo metu skrieja aplink Žemę
Iki 2024 metų Žemės orbitoje jau buvo daugiau nei 14 tūkstančių palydovų. Didžiąją jų dalį sudaro privatūs ryšio tinklai, pirmiausia „SpaceX“ „Starlink“.
2025 metų spalį Elono Musko bendrovė orbitoje turėjo apie 10 tūkstančių palydovų. Iš jų maždaug 8 600 buvo aktyvūs, o likusieji – išjungti arba jau sudeginti atmosferoje. Ir tai – tik viena kompanija.
Klausimas, į kurį atsakymo dar neturime
Mokslininkai sutaria dėl vieno: sistema tampa vis labiau pažeidžiama, o reakcijos laikas – vis trumpesnis. Kiekvienas papildomas palydovas didina ne tik ryšio galimybes, bet ir bendrą riziką.
Kiek dar turime laiko, kol orbitoje įvyks klaida, kurios nebus galima atšaukti? Atsakymo kol kas nėra. Tačiau skaičiai rodo, kad tai nebėra tolima ateitis – tai problema, kuri gali iškilti bet kurią akimirką.
Šaltinis: https://www.la.lv/cik-laika-mums-bus-pastav-reala-iespeja-ka-satelitiem-zemes-orbita-noiet-kas-greizi
