Kiek iš tiesų reikia uždirbti Lietuvoje, kad žmogus pagaliau jaustųsi finansiškai saugus?

Vienas skaičius atlyginimo lapelyje gali pakeisti visą žmogaus savijautą. Vienam 1000 eurų atrodo išsigelbėjimas, kitam 2000 eurų vis dar reiškia nerimą kiekvieno mėnesio pabaigoje. Ir būtent čia prasideda nepatogi tiesa: finansinis saugumas Lietuvoje šiandien ne visada priklauso tik nuo to, kiek žmogus uždirba. Kartais jis priklauso nuo to, kiek kainuoja būstas. Kiek reikia vaikams. Kiek suvalgo paskola. Kiek pinigų dingsta parduotuvėje vos per vieną apsipirkimą. Ir kiek lieka sąskaitoje tada, kai viskas jau apmokėta. Nes tikras finansinis saugumas prasideda ne tada, kai atlyginimas įkrenta į sąskaitą. Jis prasideda tada, kai po visų mokėjimų žmogus dar gali ramiai kvėpuoti. Daug žmonių dirba, bet vis tiek gyvena įtampoje Lietuvoje daugybė žmonių kasdien keliasi į darbą, dirba pilnu etatu, moka mokesčius, planuoja išlaidas ir vis tiek mėnesio pabaigoje jaučiasi taip, lyg būtų pralaimėję nematomą kovą. Atlyginimas ateina – ir beveik iš karto iškeliauja. Nuoma arba būsto paskola. Komunaliniai. Maistas. Degalai arba viešasis transportas. Vaiko būreliai. Vaistai. Draudimas. Telefono sąskaita. Netikėtas automobilio remontas. Ir staiga paaiškėja, kad iš to „normalaus“ atlyginimo liko tik keli šimtai eurų arba dar mažiau. Tada žmogus pradeda gyventi ne pagal norus, o pagal baimę. Ar užteks iki kitos algos? Ar galima šiandien nueiti į kavinę? Ar verta pirkti naujus batus, jei dar galima panešioti senus? Kas bus, jei rytoj suges skalbimo mašina? Kas bus, jei susirgsiu? Tai nėra prabangaus gyvenimo klausimai. Tai kasdienis nerimas, kurį patiria net tie, kurie, žiūrint iš šalies, „normaliai uždirba“. Finansinis saugumas nėra prabanga Daugelis žmonių finansinį saugumą painioja su turtais. Bet tai visai ne tas pats. Finansiškai saugus žmogus nebūtinai gyvena prabangiame name, važinėja nauju automobiliu ar keliauja penkis kartus per metus. Tikras finansinis saugumas yra daug paprastesnis ir kartu daug svarbesnis. Tai jausmas, kad sąskaitos bus apmokėtos laiku. Kad maisto parduotuvėje nereikės nervingai skaičiuoti kiekvieno euro. Kad netikėta 300 eurų išlaida nesugriaus viso mėnesio. Kad galima atsidėti santaupoms. Kad liga, darbo praradimas ar remontas netaps finansine katastrofa. Kitaip tariant, finansinis saugumas yra tada, kai žmogus nebegyvena nuolatiniu režimu „kaip nors ištempsiu“. Ir tai yra dalykas, kurio šiandien trokšta tūkstančiai žmonių. Vienam žmogui saugumo riba prasideda nuo vieno skaičiaus Jei žmogus gyvena vienas, neturi vaikų, neturi didelių paskolų ir gyvena ne brangiausiame būste, finansinis saugumas gali prasidėti nuo maždaug 1500–1800 eurų į rankas. Tačiau tai nėra „lengvas gyvenimas“. Tai labiau riba, kai galima apmokėti būtinąsias išlaidas, normaliai maitintis, kartais leisti sau pramogą ir bent kažką atsidėti. Didmiestyje ši suma gali būti per maža, ypač jei reikia nuomotis būstą. Vilniuje ar Kaune nuoma gali suvalgyti tokią dalį pajamų, kad žmogus, net gaudamas neblogą atlyginimą, vis tiek jaučiasi įstrigęs. Būtent todėl du žmonės su tuo pačiu atlyginimu gali gyventi visiškai skirtingai. Vienas mažesniame mieste jaučiasi pakankamai ramiai, o kitas sostinėje kas mėnesį balansuoja ant ribos. Šeimai reikia visai kito skaičiaus Kai atsiranda vaikai, finansinio saugumo riba pakyla labai greitai. Maistas, drabužiai, darželis, mokykla, būreliai, vaistai, atostogos, nenumatyti poreikiai – visa tai kainuoja daug daugiau, nei žmogus įsivaizduoja iki tapdamas tėvu ar mama. Dviejų suaugusiųjų šeimai su vienu ar dviem vaikais finansinis saugumas Lietuvoje dažnai prasideda tik tada, kai bendros pajamos siekia bent 3000–4000 eurų į rankas. Ir net tada tai nereiškia prabangos. Tai reiškia galimybę gyventi be nuolatinio nerimo, mokėti būsto paskolą ar nuomą, išlaikyti automobilį, nupirkti vaikams reikalingus daiktus, susimokėti už būrelius ir dar turėti bent nedidelį rezervą. Jei šeima gyvena Vilniuje, turi būsto paskolą ir augina kelis vaikus, net 4000 eurų į rankas kartais gali atrodyti ne tiek daug, kiek skamba popieriuje. Tai skamba skaudžiai, bet daugelis šeimų tai jaučia kiekvieną mėnesį. Kodėl „gera alga“ ne visada reiškia gerą gyvenimą? Šiandien daug žmonių nustemba, kai išgirsta, kad net 2000 eurų į rankas ne visada suteikia saugumo jausmą. Anksčiau tokia suma daug kam atrodė didžiulė. Dabar ji vis dažniau tampa tik būdu išlaikyti vidutinį gyvenimo lygį. Priežastis paprasta: išlaidos augo greičiau nei ramybės jausmas. Būstas pabrango. Maistas pabrango. Paslaugos pabrango. Vaistai, remontai, draudimai, vaikų poreikiai – viskas kainuoja daugiau. Žmogus gali uždirbti daugiau nei prieš penkerius metus, bet jaustis ne turtingesnis, o tik pavargęs nuo nuolatinio kainų vijimosi. Tai vienas labiausiai erzinančių šiuolaikinio gyvenimo paradoksų: atlyginimas didesnis, bet saugumo mažiau. [caption id="attachment_209902" align="alignnone" width="1500"] Kiek reikia uždirbti?[/caption] Saugumas prasideda tada, kai atsiranda rezervas Svarbiausias finansinio saugumo ženklas – ne atlyginimo dydis, o galimybė kaupti rezervą. Jei žmogus kas mėnesį gali atsidėti bent 10–20 procentų pajamų, jo situacija jau daug stipresnė. Jei sąskaitoje yra santaupų 3–6 mėnesiams būtinoms išlaidoms, gyvenimas pasikeičia psichologiškai. Tada netikėta problema nebeatrodo kaip pasaulio pabaiga. Sugedęs automobilis erzina, bet nesugriauna viso gyvenimo. Liga gąsdina, bet bent jau nereikia galvoti, iš ko mokėti nuomą. Darbo praradimas vis dar sunkus, bet žmogus turi laiko atsikvėpti ir ieškoti sprendimo. Būtent rezervas atskiria finansinį saugumą nuo nuolatinio išgyvenimo. Pavojingiausia būsena – gyventi nuo algos iki algos Daug žmonių Lietuvoje gyvena būtent taip: atlyginimas, mokėjimai, kelios savaitės atsargumo, tada laukimas, kol vėl įkris pinigai. Iš šalies gali atrodyti, kad viskas gerai. Žmogus dirba, turi būstą, perka maistą, kartais išvažiuoja savaitgaliui. Bet viduje jis žino: jei nutiktų kas nors rimčiau, finansinis pamatas sugriūtų labai greitai. Gyvenimas nuo algos iki algos yra pavojingas ne tik piniginei. Jis sekina psichologiškai. Žmogus tampa dirglesnis, labiau bijo rizikuoti, sunkiau priima sprendimus, dažniau atideda savo sveikatą, poilsį ir net svajones. Nes kai galvoje nuolat sukasi pinigai, gyvenimui lieka mažiau vietos. Kiek iš tiesų reikia uždirbti? Jei kalbėtume labai paprastai, vienam žmogui Lietuvoje finansinio saugumo jausmas dažnai prasideda nuo maždaug 1500–2000 eurų į rankas, priklausomai nuo miesto ir būsto situacijos. Porai be vaikų saugiau jaustis gali padėti maždaug 2500–3500 eurų bendros pajamos į rankas. Šeimai su vaikais finansinio saugumo riba dažnai prasideda nuo 3500–4500 eurų į rankas, o didmiesčiuose ar turint didesnę paskolą gali reikėti ir daugiau. Tačiau svarbiausia ne vien skaičius. Svarbiausia, kas lieka po visų būtinųjų išlaidų. Jei žmogus uždirba 2500 eurų, bet 1800 eurų kas mėnesį praryja paskolos, maistas, transportas ir įsipareigojimai, jis gali jaustis nesaugiau nei tas, kuris uždirba mažiau, bet turi mažesnes išlaidas ir santaupų. Tikrasis klausimas nėra „kiek uždirbi?“ Daug svarbesnis klausimas yra: kiek lieka? Kiek lieka po būsto? Kiek lieka po maisto? Kiek lieka po sąskaitų? Kiek lieka po vaikų poreikių? Kiek lieka tau pačiam? Kiek lieka tavo ramybei? Nes finansinis saugumas nėra tik pajamos. Tai santykis tarp pajamų, išlaidų ir ateities baimės. Žmogus gali turėti gerą atlyginimą, bet jei kiekvieną mėnesį jaučia, kad vienas netikėtas įvykis viską sugriaus, jis nėra saugus. Jis tiesiog geriau apmokamas žmogus, gyvenantis įtampoje. Kodėl žmonės bijo apie tai kalbėti? Pinigai Lietuvoje vis dar yra jautri tema. Dalis žmonių gėdijasi pasakyti, kad neužtenka. Kiti bijo atrodyti nedėkingi. Treti galvoja, kad jei skundžiasi, vadinasi, kažką daro ne taip. Tačiau tiesa ta, kad finansinis nerimas nėra asmeninė nesėkmė. Labai dažnai tai yra gyvenimo kainos, pajamų ir atsakomybės susidūrimas. Žmogus gali būti darbštus, protingas, taupus ir vis tiek jaustis nesaugiai. Nes kai kainos kyla, o gyvenimo poreikiai nesumažėja, vien pastangų ne visada pakanka. Apie tai reikia kalbėti atvirai, nes tik tada tampa aišku, kiek žmonių gyvena su ta pačia baime. Finansinė ramybė yra ne prabanga, o būtinybė Žmogus, kuris jaučiasi finansiškai saugus, gyvena kitaip. Jis ramiau miega. Lengviau priima sprendimus. Mažiau bijo rytojaus. Gali planuoti, o ne tik gesinti gaisrus. Gali rūpintis sveikata, vaikais, santykiais ir savo ateitimi. Finansinis saugumas nereiškia, kad visada visko bus daug. Jis reiškia, kad užteks svarbiausiems dalykams ir liks bent šiek tiek erdvės kvėpuoti. Būtent tos erdvės šiandien daugeliui labiausiai ir trūksta. Skaičius, kurio visi ieško, iš tikrųjų yra ramybė Taigi kiek reikia uždirbti Lietuvoje, kad žmogus jaustųsi finansiškai saugus? Atsakymas nepatogus: daugiau, nei daugelis gauna šiandien. Vienam žmogui dažnai reikia bent 1500–2000 eurų į rankas. Šeimai su vaikais – bent 3500–4500 eurų ar daugiau, priklausomai nuo miesto, paskolų ir gyvenimo būdo. Tačiau už visų šių skaičių slepiasi vienas daug paprastesnis troškimas. Ne prabanga. Ne pasirodymas. Ne noras gyventi „kaip influenceriai“. O paprastas žmogiškas noras vakare atsigulti žinant, kad sąskaitos apmokėtos, šaldytuvas pilnas, vaikai turi tai, ko reikia, o rytojus negąsdina. Ir galbūt būtent tai šiandien Lietuvoje tapo tikruoju turto apibrėžimu – ne didelė alga, o ramybė, kurios nebereikia skolintis iki kito mėnesio.

Kiek iš tiesų reikia uždirbti Lietuvoje, kad žmogus pagaliau jaustųsi finansiškai saugus?

Komentarai 1

Prisijunkite prie diskusijos atšaukti