Naujausi tyrimai rodo, kad staigus pajamų praradimas daugeliui lietuvių labai greitai sukeltų rimtų finansinių problemų. Nors visi norėtume jaustis saugūs dėl rytojaus, apie penktadalis (20 %) gyventojų be reguliaraus atlyginimo galėtų išgyventi tik 1–2 mėnesius, o 8 % neturi jokių santaupų visai, rodo naujausia „Luminor“ banko atlikta apklausa.
Tuo pačiu metu yra ir gerų naujienų – dalis gyventojų sukaupė solidžius rezervus. Beveik trečdalis (apie 29–30 %) teigia, kad jų santaupų užtektų bent trims mėnesiams ar ilgiau, o kai kurie – net metams ar daugiau. Tai rodo, kad lietuviai vis geriau supranta ilgalaikio taupymo svarbą, nors vaizdas vis dar nevienalytis.
Tyrėjai apskaičiavo, kad apie 40 % gyventojų jaučiasi gana saugūs, nes jų santaupos leistų pragyventi bent tris mėnesius ar ilgiau. Vienas iš dešimties turi pakankamai pinigų visiems metams ar net daugiau – tai labai geras rodiklis kaip saugos rezervas nenumatytose situacijose, pavyzdžiui, darbo netekimo ar sveikatos problemų atveju.
Tačiau vaizdas nėra vien rožėmis klotas. Apie 20 % turi santaupų tik 1–2 mėnesiams, o 8 % – visiškai neturi jokių rezervų. Palyginti su kaimynais, lietuviai yra tarp vidutinių ir geresnių taupytojų: estai dažnai turi mažiau ilgalaikių rezervų, o latviai – panašioje situacijoje, bet lietuviai šiek tiek stropesni kaupdami 3–5 mėnesių „pagalvėlę“.
Kodėl taupymas ne visada pavyksta lengvai?
Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje pastaruoju metu auga (2025 m. antrąjį ketvirtį „į rankas“ siekė apie 1468 €, o 2026 m. prognozuojamas tolesnis kilimas), pragyvenimo išlaidos – maistas, būstas, komunaliniai mokesčiai – auga sparčiai ir „suvalgo“ didelę dalį pajamų. Žiemos mėnesiais ypač juntamos didelės šildymo sąskaitos, kurios trukdo atidėti pinigus juodai dienai.
Duomenys rodo, kad moterys dažniau jaučiasi finansiškai pažeidžiamesnės nei vyrai – jų santaupos dažniau pakanka tik trumpam laikui. Sunkiau kaupia ir žmonės su žemesniu išsilavinimu, pensininkai bei jauni tėvai tėvystės atostogose – šios grupės dažnai neturi net minimalių rezervų, kurie suteiktų ramybės jausmą.
Kokio dydžio turėtų būti „finansinė pagalvė“?
Finansų ekspertai rekomenduoja kiekvienam sukaupti bent trijų mėnesių pajamų dydžio rezervą. Dar geriau – pusės metų ar net metų atlyginimo ekvivalentą. Tai būtina, kad netekus darbo, susidūrus su sveikatos problemomis ar kitais netikėtumais galėtumėte ramiai ieškoti sprendimų, neįklimpdami į skolas.
„Luminor“ banko ekspertė pabrėžia, kad net maži žingsniai svarbūs: pradėkite nuo biudžeto sekimo – stebėkite, kur eina pinigai, ir atsisakykite nebūtinų išlaidų. Daugelis mano, kad taupyti galima tik gavus didesnį atlyginimą, bet patirtis rodo – svarbesnis įprotis. Net nedidelė suma, kas mėnesį pervedama į atskirą sąskaitą, laikui bėgant virsta solidžiu rezervu. Svarbiausia – traktuoti taupymą kaip privalomą „sąskaitą“ sau pačiam už ramybę.
Apklausos rezultatai primena: niekas nėra visiškai apsaugotas nuo gyvenimo pokyčių. Todėl dabar, kai atlyginimai toliau kyla, pats metas tą augimą nukreipti ne į impulsyvius pirkinius, o į savo finansinį saugumą. Trijų–šešių mėnesių pajamų dydžio rezervas būtų idealus tikslas, kurio kiekvienas turėtume palaipsniui siekti.
