Kosmoso lenktynės perėjo į naują lygį: Kinija oficialiai tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri sėkmingai įkėlė ir paleido visavertį didelį kalbos modelį orbitoje. Alibaba Cloud sukurtas Qwen-3 dabar veikia Adaspace (dar vadinamos ADA Space ar GuoXing Aerospace) kosminiame skaičiavimo centre – ir tai nebe eksperimentas, o reali sistema, kurią galima naudoti kasdienėms užklausoms.
Kaip pranešė Adaspace viceprezidentas Wang Yabo konferencijoje sausio 27 d., nuo 2025 m. lapkričio mėnesio Qwen-3 sėkmingai vykdo inference užduotis orbitoje. Klausimai siunčiami iš Žemės, apdorojami palydovuose ir atsakymai grįžta per mažiau nei dvi minutes – tai milžiniškas žingsnis link „skaičiavimo kosmose“ eros, kai duomenys nebeperduodami į antžeminius serverius, o analizuojami tiesiai orbitoje.
Kaip tai veikia?
2025 m. gegužės 14 d. iš Jiuquan kosmodromo Long March 2D raketa paleido 12 palydovų (Xingshidai serijos), kurie sudaro pirmąją Adaspace „Star-Compute Project“ fazę. Kiekvienas palydovas turi galingus AI greitintuvus – bendrai ~744 TOPS (trilijonai operacijų per sekundę) vienam, o visa grupė siekia ~5 POPS. Tai leidžia vykdyti didelių modelių inference tiesiai kosmose, naudojant lazerinį tarp-palydovinį ryšį ir paskirstytą skaičiavimą.
Šis tinklas – tik pradžia: Adaspace planuoja iki 2035 m. sukurti 2800 palydovų kosminį duomenų centrą, kuris galėtų aptarnauti šimtus milijonų AI agentų (autonominių robotų, dronų, autonominių transporto priemonių) realiu laiku.
Kinija vs. JAV: kas pirmauja?
Kinijos žiniasklaida vadina tai „pasaulio čempionatu“ dėl masto – 12 palydovų tinklas vs. JAV startuolio Starcloud vienas palydovas su NVIDIA H100 (paleistas 2025 m. lapkritį). Starcloud H100 suteikia ~2000 TOPS (daugiau nei trys kinų palydovai kartu), o 2026 m. spalį planuoja paleisti su NVIDIA Blackwell lustais.
JAV lažinasi į kokybę ir energijos efektyvumą:
- SpaceX planuoja atnaujinti Starlink V3 palydovus į orbitinius AI centrus.
- Google dirba su TPU pagrindu sukurtais „SunCatcher“ projektais.
- Kinija remiasi valstybine parama – CASC (China Aerospace Science and Technology Corporation) žada gigavatų klasės kosminius duomenų centrus iki 2030 m.
Kodėl kosmose? Privalumai ir trūkumai
Kosminiai duomenų centrai sprendžia didžiausią AI problemą – energiją ir aušinimą:
- Saulės energija orbitoje 5 kartus efektyvesnė nei Žemėje (nuolatinis švytėjimas).
- Kosminis šaltis leidžia aušinti lustus beveik nemokamai.
- Eksploatacija gali būti 10+ kartų pigesnė nei antžeminių centrų.
Tačiau iššūkiai rimti:
- Kosminė spinduliuotė sumažina lustų našumą 20–30 % ir reikalauja brangios apsaugos.
- Remontas neįmanomas – gedusius palydovus reikia keisti, didinant kosminių šiukšlių riziką.
- Ryšio vėlavimas riboja realaus laiko taikymus (pvz., autonominį vairavimą ar biržos prekybą).
Ką tai reiškia Lietuvai ir pasauliui? Ši technologija gali radikaliai pakeisti AI prieigą: nuo realaus laiko stebėjimo (žemės ūkis, klimatas, kariniai tikslai) iki decentralizuotų AI agentų tinklų. Lietuva, kaip ES narė, stebi šias lenktynes per ESA ir NATO – kosminis AI gali tapti nauju geopolitiniu faktoriumi.
Kol kas Kinija pirmauja masto prasme, JAV – technologijų galia. Bet aišku viena: dirbtinis intelektas nebėra tik Žemėje – jis jau virš mūsų galvų. Stebėsime, kaip greitai šie palydovai taps kasdienybės dalimi! 🚀🤖
