Kinija dar kartą pademonstravo, kad technologinis menas gali pralenkti net drąsiausias vaizduotės ribas. Į dangų pakilę 15 947 dronai sukūrė įspūdingą šviesų reginį, kuris tapo didžiausiu kada nors užfiksuotu sinchronizuotu dronų pasirodymu pasaulyje.
Renginys, pavadintas „Fejerverkai, kurie priklauso man“, buvo surengtas bendradarbiaujant „Gaoju Innovation“ su Liuyang pirotechnikos ekspertais – būtent šis miestas laikomas Kinijos fejerverkų sostine. Įspūdingo šou metu dangų nuspalvino šviesos formos – šviečiantys bokštai, gėlės ir vadinamasis „Dangiškasis medis“, kurių sinchronizacija atėmė žadą žiūrovams ir pripažinta dvigubu Gineso pasaulio rekordu: už daugiausiai vienu metu valdomų dronų ir už 7 496 vienetus, paleidusius fejerverkus tuo pačiu metu.
Skaitmeniniai fejerverkai vietoj parako
Šis pasirodymas žymi naują fejerverkų eros etapą – cheminį meną keičia programinė įranga. Vietoj parako, dūmų ir triukšmo naudojami tūkstančiai LED šviesomis spindinčių dronų, kurie skrenda pagal iš anksto užprogramuotą trajektoriją. Tokiu būdu kuriamas ekologiškesnis, tylus ir visiškai kontroliuojamas šou, nekenkiantis nei aplinkai, nei gyvūnams.
Kiekvienas iš beveik 16 tūkst. dronų veikė kaip vienas milžiniškas orinis organizmas. Visi judesiai buvo sinchronizuoti realiuoju laiku naudojant RTK (Real-Time Kinematic) padėties nustatymo technologiją ir tinklinio ryšio sistemą, leidžiančią visiems orlaiviams keistis duomenimis sekundės dalimis. Tai tas pats principas, kuris taikomas autonominiuose automobiliuose ir pažangiose navigacijos sistemose, tik čia pritaikytas žiūrovų pramogai.
Įspūdingo grožio – ir potencialiai pavojinga technologija
Nors rekordas pademonstravo stulbinamą tikslumą, tokių masto šou rizika išlieka didelė. Keli ankstesni bandymai Kinijoje baigėsi incidentais – kai kurie dronai dėl klaidų programoje prarado ryšį, nukrito ar net užsidegė ore. Tūkstančių ličio baterijomis varomų orlaivių valdymas reikalauja ne tik preciziško koordinavimo, bet ir puikių oro sąlygų.
Šįkart šou vyko be incidentų, tačiau technologų bendruomenė pabrėžia: kiekviena tokia sinchronizacija yra rizikingas eksperimentas, ypač kai kalbama apie beveik 16 tūkstančių įrenginių, veikiančių vienu algoritmu.
Dronų šou – daugiau nei pramoga
Už šio įspūdingo reginio slypi ir gilesnė technologinė potekstė. Koordinuotas dronų valdymas atskleidžia galimybes, kurios toli peržengia pramogų ribas. Tokie algoritmai gali būti pritaikyti:
- žemėlapių sudarymui ir topografijai,
- gelbėjimo operacijoms,
- signalų perdavimui ir trikdymui,
- kariniam stebėjimui ar logistikai.
Kai kurios technologijos, naudojamos šviesų šou metu, yra identiškos toms, kurios testuojamos karo pramonės bepiločių spiečiuose, todėl renginys turi ir strateginį atspalvį. Tai – ne tik nacionalinio pasididžiavimo aktas, bet ir demonstracija, ką Kinija gali padaryti naudodama savo inžinerinį potencialą.
Ateities fejerverkai – be dūmų ir triukšmo
Šis pasiekimas, kurį fiksavo Gineso rekordų knyga, neabejotinai paskatins kitas šalis siekti panašių technologinių rekordų. Dronų šou jau dabar keičia masinių renginių veidą – nuo naujųjų metų sutiktuvių iki olimpinių ceremonijų.
Kinijos renginys įrodė, kad programinis tikslumas gali pakeisti paraką, o fejerverkų menas – tapti skaitmeniniu. Tai – meno, mokslo ir inžinerijos susiliejimas, atveriantis naują erą, kurioje dangaus šviesos kuriamos ne sprogmenimis, o algoritmais.
Kol kas rekordas priklauso Kinijai, tačiau kova dėl šviesiausio dangaus jau prasidėjo.
