Kirpėja surenka 3 500 eurų per mėnesį, o mokesčių sumoka tik 2 000 per metus

„Draugė dirba kirpėja, per mėnesį surenka apie 3 500 eurų, o per metus mokesčiams išleidžia vos 2 000.“ Išgirdus tokį pasakojimą, ypač dirbant pagal darbo sutartį, gali kilti visai suprantamas klausimas: kaip jai tai pavyksta? Ar savarankiškai dirbantiems taikomos tokios palankios sąlygos, ar dalis klientų sumokėtų pinigų tiesiog nepatenka į apskaitą?

Vien iš šių dviejų sumų žmogaus apkaltinti mokesčių slėpimu negalima. Reikia žinoti, kokia veiklos forma pasirinkta, kiek patiriama išlaidų ir ką žmogus vadina „visais mokesčiais“. Tačiau jeigu kalbame apie individualią veiklą pagal pažymą, 42 000 eurų metinių pajamų ir įprastą 30 proc. išlaidų atskaitymą, 2 000 eurų visiems metiniams mokesčiams ir įmokoms neužtektų.

O klausimas, ar prašyti mokėjimo dokumento, neturėtų priklausyti nuo to, kiek metų pažįstame kirpėją. Klientas turi pagrindą norėti, kad jo sumokėta suma būtų tinkamai užfiksuota.

3 500 eurų iš klientų dar nėra 3 500 eurų asmeninėms išlaidoms

Pirmoji painiava prasideda nuo žodžio „uždirba“. Klientų per mėnesį sumokėti 3 500 eurų yra veiklos pajamos. Iš jų dar gali tekti padengti darbo vietos nuomą, priemones, įrankius, skalbimą, registracijos sistemos išlaidas ir kitas su darbu susijusias sąnaudas. Todėl šios sumos negalima tiesiogiai lyginti su samdomo darbuotojo atlyginimu į rankas.

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, galima rinktis dokumentais pagrįstas faktines išlaidas arba, kai leidžiama, išlaidomis laikyti 30 proc. pajamų be jas pagrindžiančių dokumentų. Pasirinkus pastarąjį būdą, į tuos 30 proc. jau įskaičiuojamos ir mokėtinos VSD bei PSD įmokos – apskaičiuojant GPM jos papildomai neatimamos.

Paskaičiuokime konkretų pavyzdį pagal 2026 metų taisykles. Tarkime, kirpėja visus dvylika mėnesių gauna po 3 500 eurų, taiko 30 proc. išlaidų būdą, neturi įmokų lengvatų ir papildomai pensijai nekaupia. PVM ir kitų individualių aplinkybių šiame pavyzdyje nevertiname.

Skaičiavime naudojami „Sodros“ paskelbti įmokų tarifai ir VMI nurodyta GPM kredito formulė. Per metus jau sumokėtos įmokos būtų įskaitomos – lentelėje pateikta visa metinė suma, o ne papildomai po deklaravimo mokėtinas likutis.

Tai nėra konkrečios kirpėjos mokesčių apskaičiavimas. Tačiau jis aiškiai parodo: esant šioms prielaidoms, pasakojime apie 2 000 eurų trūksta svarbios informacijos.

Kaip nedidelė mokesčių suma gali susidaryti visiškai teisėtai?

Pirmiausia žmogus gali kalbėti tik apie gyventojų pajamų mokestį, neįtraukdamas „Sodros“ įmokų. Arba prisiminti sumą, kurią papildomai pervedė deklaravęs pajamas, nors dalį įmokų jau mokėjo kas mėnesį. Kasdieniame pokalbyje abu variantai lengvai virsta sakiniu „tiek sumokėjau mokesčių“.

Svarbu ir tai, už kuriuos metus mokėta. Pavyzdžiui, 2026 metais deklaruojamos praėjusių metų pajamos. Dabartinis gerai uždirbamas mėnuo savaime nepasako, kokios buvo visų ankstesnių metų pajamos.

Dar vienas paaiškinimas – gerokai didesnės faktinės veiklos išlaidos. Jei jos tinkamai pagrįstos ir pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, apmokestinamas rezultatas gali būti mažesnis nei pateiktame pavyzdyje. Tačiau tuomet ir pačiai kirpėjai lieka gerokai mažiau pinigų. Didelė apyvarta nebūtinai reiškia didelį pelną.

Be to, kirpėja gali dirbti su verslo liudijimu, nors pokalbyje savo darbą tiesiog vadina individualia veikla. Tuomet taikoma kita apmokestinimo tvarka: fiksuotas GPM ir atskirai apskaičiuojamos socialinio bei sveikatos draudimo įmokos. Nuo 2026 metų fiksuotu GPM gali būti apmokestinamos iki 50 000 eurų metinės verslo liudijimo pajamos, laikantis kitų šiai veiklai nustatytų sąlygų.

Vis dėlto ir verslo liudijimas nėra automatinis paaiškinimas, kad visi mokesčiai visada tesieks 2 000 eurų. Visus metus be pertraukų galiojančio verslo liudijimo atveju, netaikant lengvatų ir papildomai nekaupiant pensijai, vien standartinės 2026 metų VSD ir PSD įmokos sudarytų apie 2 172 eurus, dar nepridėjus fiksuoto GPM. Suma gali skirtis dėl veiklos dienų, draustumo ir taikomų išimčių.

Kada kalbame apie pajamų slėpimą?

Mokesčių slėpimas prasideda tada, kai tikrosios pajamos sąmoningai neįtraukiamos į apskaitą arba pateikiami neteisingi duomenys, siekiant sumažinti mokėtinus mokesčius. Pavyzdžiui, klientas už paslaugą sumoka visą kainą, tačiau apskaitoje jos nėra arba užfiksuojama mažesnė suma. Tai principas, kuriuo gali būti slepiamos pajamos įvairiose paslaugų srityse, ne vien kirpyklose.

Klientui pagrįstų klausimų turėtų kelti pasiūlymas „be dokumento bus pigiau“, atsisakymas išduoti dokumentą net paprašius arba dokumente nurodyta mažesnė suma nei iš tikrųjų sumokėta. Tokiu atveju verta tiesiai paklausti, kodėl nesutampa suma ir kaip bus įformintas atsiskaitymas.

Tačiau vien prašymas mokėti grynaisiais neįrodo pažeidimo. Grynieji gali būti tinkamai apskaityti, o bankinis mokėjimas pats savaime negarantuoja teisingos deklaracijos. Lygiai taip pat pilnas registracijų kalendorius neparodo nei galutinės apyvartos, nei veiklos pelno.

Nesąžiningai neapskaitant pajamų nukenčia ir tvarkingai dirbantys kolegos: jiems tenka konkuruoti su paslaugų teikėjais, kurie dalies mokestinių prievolių nevykdo. Todėl problema verta dėmesio, tačiau jos nereikėtų paversti kaltinimu visai profesijai.

Kodėl verta prašyti dokumento net iš pažįstamos kirpėjos?

Prašyti čekio, kvito ar sąskaitos nėra nemandagu. Tai paprastas būdas užfiksuoti, kas suteikė paslaugą, kada ji suteikta ir kiek sumokėta. Toks dokumentas gali padėti ir tuomet, kai kyla ginčas dėl paslaugos, jos kainos ar atsiskaitymo.

Svarbu nereikalauti būtent kasos aparato čekio, jei konkrečiu atveju teisėtai naudojamas kitas apskaitos dokumentas. VMI nurodo, kad vykdant veiklą pagal pažymą, kai paslaugos suteikimas ir atsiskaitymas sutampa, išrašoma sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra. Dirbant su verslo liudijimu, atitinkamu atveju klientui paprašius išrašomas prekių ar paslaugų pirkimo–pardavimo kvitas.

Mokėjimas kortele ar pavedimu papildomai palieka banko įrašą apie sumą ir gavėją. Vis dėlto banko įrašas ne visada pakeičia paslaugą įforminantį dokumentą. Patogiausia iš anksto pasakyti: „Norėsiu atsiskaitymo dokumento.“ Gavus jį verta patikrinti, ar suma sutampa su sumokėta.

Jeigu dokumento neišduodama, siūloma slėpti tikrą mokėjimo paskirtį ar matote kitų konkrečių neatitikimų, informaciją galima pateikti VMI per „STOP šešėliui“. Naudingi faktai: paslaugos vieta, data, sumokėta suma, susirašinėjimas ir tai, ką paslaugos teikėjas atsakė paprašius dokumento.

O draugės pirmiausia verta paklausti: „Tie 2 000 eurų – visi metiniai mokesčiai su PSD ir VSD, ar tik suma, kurią reikėjo primokėti?“ Atsakymas gali paaiškinti tariamą mįslę. Jei nepaaiškina, įtarimą dar reikia pagrįsti duomenimis. Savo sumokėtų pinigų dokumento galima prašyti nelaukiant, kol tokie įtarimai apskritai atsiras.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!