Europos Sąjunga žengė vieną didžiausių žingsnių klimato politikoje per pastaruosius dešimtmečius. Ketvirtadienį ES valstybės narės galutinai patvirtino naują klimato tikslą, numatantį iki 2040 metų net 90 procentų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 1990 metų lygiu. Sprendimas laikomas vienu ambicingiausių klimato įsipareigojimų pasaulyje ir ženkliai paveiks energetikos, transporto bei pramonės sektorius visoje Europoje.
Naujasis tikslas jau anksčiau buvo patvirtintas Europos Parlamente. Už jo įtraukimą į ES teisę balsavo 413 europarlamentarų, 226 pasisakė prieš, o dar 12 susilaikė. Po šio balsavimo galutinį sprendimą priėmė ES ministrai Briuselyje vykusiame susitikime.
Naujas 2040 metų klimato tikslas
Patvirtintas tikslas reiškia, kad Europos Sąjunga sieks iki 2040 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 procentų. Tai yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant ilgalaikio tikslo – iki 2050 metų Europą paversti klimatui neutralia ekonomika.
Vis dėlto valstybės narės siekė didesnio lankstumo, todėl į naująją sistemą įtraukti papildomi mechanizmai. Vienas jų – galimybė naudoti tarptautinius anglies dioksido kreditus. Šie kreditai leidžia šalims investuoti į klimato projektus kitose pasaulio valstybėse ir dalį jų pasiekimų įskaičiuoti į savo emisijų mažinimo rezultatus.
Pagal patvirtintą modelį tokių kreditų indėlis negalės viršyti 5 procentų viso emisijų mažinimo tikslo iki 2040 metų. Taip siekiama užtikrinti, kad pagrindinės pastangos mažinti taršą būtų vykdomos pačioje Europos Sąjungoje.
Europos Komisija taip pat įpareigota reguliariai vertinti šio tikslo įgyvendinimą. Kas dvejus metus bus analizuojama pažanga, taip pat vertinamas poveikis Europos ekonomikos konkurencingumui ir energijos kainoms. Jei situacija pasikeistų, Komisija turės galimybę siūlyti tikslo koregavimus.
Ne visos šalys pritarė sprendimui
Nors dauguma ES valstybių palaikė naują klimato tikslą, ne visos šalys buvo vieningos. 2025 metų lapkritį Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija nepritarė planui. Belgija ir Bulgarija balsavimo metu susilaikė.
Šios šalys išreiškė susirūpinimą dėl galimo poveikio ekonomikai ir pramonės konkurencingumui. Kritikai teigia, kad pernelyg spartus emisijų mažinimas gali padidinti energijos kainas ir sumažinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Nepaisant to, ES institucijos pabrėžia, kad klimato politika turi būti derinama su ekonomikos stabilumu. Kipro žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministrė Maria Panajotou pareiškė, kad Europos Sąjunga ir toliau išlieka viena iš pasaulinės kovos su klimato kaita lyderių.
Pasak jos, naujasis tikslas suteiks daugiau aiškumo pramonei, investuotojams ir piliečiams, kurie planuoja ilgalaikes investicijas energetikos ir infrastruktūros srityse.
Atidėtas naujas CO₂ mokestis transportui ir pastatams
Kartu su nauju klimato tikslu ES šalys nusprendė atidėti ir vieną svarbiausių klimato politikos priemonių – ETS2 sistemą. Ši sistema turėjo pradėti veikti 2027 metais ir apimti transporto bei pastatų sektorius.
Pagal ETS2 modelį šie sektoriai būtų įtraukti į anglies dioksido emisijų prekybos sistemą, o tai reikštų papildomas išlaidas už išmetamą CO₂. Tačiau dėl ekonominių ir socialinių baimių valstybės narės nusprendė sistemos įsigaliojimą atidėti vieneriems metams.
Dabar planuojama, kad ETS2 pradės veikti 2028 metais. Tikimasi, kad šis papildomas laikas leis valstybėms geriau pasiruošti pokyčiams ir sumažins galimą poveikį gyventojams bei verslui.
Naujasis klimato reglamentas įsigalios praėjus 20 dienų po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Nuo to momento jis taps privalomas visoms ES valstybėms, o Europos Komisija pradės rengti papildomus teisės aktus, reikalingus šiam ambicingam tikslui įgyvendinti.
Šaltinis: interia.pl
