Tikriausiai bent kartą esate tai patyrę. Pasikalbate su draugu apie kelionę, naujus batus, kavos aparatą ar robotą dulkių siurblį, o po kelių valandų telefone jau matote būtent tokio produkto reklamą.
Pirmoji mintis dažnai būna labai paprasta: „Mano telefonas manęs klausosi.“
Šis įtarimas skamba logiškai. Juk sutapimas atrodo pernelyg tikslus. Tačiau kibernetinio saugumo ir privatumo specialistai sako, kad dažniausiai paaiškinimas yra kitoks. Ir, paradoksalu, jis gali būti dar nemalonesnis.
Telefonui nebūtina slapta klausytis jūsų pokalbių, kad reklamos sistemos suprastų, kuo domitės. Apie jus jau ir taip surenkama tiek daug duomenų, kad reklama kartais atrodo lyg minčių skaitymas.
Ar telefonas iš tikrųjų nuolat klausosi?
Mitas, kad išmanieji telefonai nuolat įrašinėja vartotojų pokalbius tam, kad rodytų tikslesnes reklamas, sklando jau daugelį metų. Jį sustiprina kasdienės situacijos, kai reklama pasirodo iškart po pokalbio apie konkretų daiktą ar paslaugą.
Vis dėlto įrodymų, kad tai masiškai vyksta reklamos tikslais, yra mažai.
Jeigu telefonas nuolat klausytųsi, įrašinėtų garsą ir perduotų informaciją trečiosioms šalims, tai paliktų techninių pėdsakų. Greičiau sektių baterija, augtų mobiliųjų duomenų naudojimas, o saugumo tyrėjai galėtų aptikti įtartiną programėlių veiklą.
Ankstesni didelės apimties programėlių tyrimai taip pat nerado aiškių įrodymų, kad mobiliosios programėlės sistemingai slapta naudotų mikrofoną reklamai. Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Apple“, „Google“ ir „Meta“, taip pat neigia naudojančios mikrofonų įrašus tikslinėms reklamoms.
Tai nereiškia, kad privatumo problemų nėra. Priešingai — jos yra. Tik dažniausiai jos slypi ne mikrofone.
Telefonui nebūtina jūsų girdėti
Tikroji priežastis, kodėl reklamos atrodo tokios tikslios, yra milžiniškas duomenų kiekis, kurį apie mus renka įvairios skaitmeninės paslaugos.
Reklamos platformos analizuoja ne vieną pokalbį, o visą jūsų elgesio skaitmeninį pėdsaką. Jos gali vertinti, kokiose svetainėse lankotės, kokių prekių ieškote, ką spaudžiate, kur būnate, su kuo bendraujate socialiniuose tinkluose ir kokias programėles naudojate.
Dažniausiai analizuojami tokie duomenys:
- paieškos istorija;
- pirkinių istorija;
- lankytos svetainės;
- programėlių naudojimas;
- reklamos paspaudimai;
- buvimo vietos duomenys;
- įrenginio informacija;
- socialiniai ryšiai;
- ankstesnės sąveikos su turiniu;
- laikas, kada dažniausiai naršote ar perkate.
Iš šių duomenų galima sudaryti labai tikslų profilį. Reklamos sistema gali nuspėti, kad jums greičiausiai įdomios kelionės, sportiniai bateliai, vaikiškos prekės, automobiliai ar buitinė technika, net jei apie tai garsiai nekalbėjote į telefoną.
Kaip reklama gali „atspėti“ pokalbį?
Vienas nejaukiausių scenarijų atrodo taip: jūs apie kažką kalbėjote su draugu, pats to neieškojote, bet reklama vis tiek pasirodė jūsų telefone.
Tai nebūtinai reiškia, kad telefonas klausėsi pokalbio.
Gali būti, kad jūsų draugas anksčiau ieškojo tos prekės, skaitė apie ją, spaudė reklamą ar lankėsi parduotuvės puslapyje. Jeigu buvote toje pačioje vietoje, judėjote panašiu maršrutu ar esate susiję socialiniuose tinkluose, reklamos sistemos gali susieti tam tikrus elgesio modelius.
Kitaip tariant, sistema gali padaryti prielaidą: jei vienam žmogui ši tema aktuali, ji gali būti aktuali ir šalia buvusiam ar su juo susijusiam žmogui.
Tai skamba ne mažiau nejaukiai nei klausymasis. Nes tokiu atveju problema yra ne vien mikrofonas, o visa duomenų ekosistema, kuri geba daryti gana tikslias išvadas apie jūsų gyvenimą.
Smegenys taip pat prisideda prie įspūdžio
Yra ir psichologinis paaiškinimas. Jis vadinamas dažnio iliuzija arba Baaderio-Meinhofo efektu.
Kai apie kažką pasikalbate, jūsų smegenys tampa jautresnės tai temai. Tada staiga pradedate pastebėti dalykus, kuriuos anksčiau būtumėte praleidę pro akis.
Pavyzdžiui, pasikalbėjote apie konkretų automobilio modelį. Kitą dieną pastebite tokį automobilį gatvėje, reklamą internete ir straipsnį naujienų portale. Atrodo, kad šis modelis staiga atsirado visur. Tačiau labai gali būti, kad jis buvo ir anksčiau — tiesiog jūsų dėmesys dabar jį lengviau pagauna.
Tas pats vyksta su reklamomis. Kasdien pamatome daugybę skelbimų, bet daugumos jų neprisimename. Tačiau jei reklama sutampa su ką tik aptarta tema, ji atrodo kaip įrodymas, kad telefonas klausėsi.
Ar garsas niekada nenaudojamas?
Vis dėlto teigti, kad garsas niekada nebuvo naudojamas rinkodaros ar sekimo tikslais, būtų per daug paprasta.
Kai kurios programėlės anksčiau prašydavo prieigos prie mikrofono ne tam, kad klausytųsi pokalbių, o tam, kad atpažintų aplinkoje esančius garso signalus. Pavyzdžiui, televizijos reklamas, laidas ar kitą medijos turinį.
Tokiu atveju programėlė galėdavo suprasti, kokią reklamą ar laidą žmogus matė netoliese. Tai taip pat kelia privatumo klausimų, net jei pokalbių turinys tiesiogiai nebuvo analizuojamas.
Taip pat buvo bendrovių, kurios bandė siūlyti vadinamąsias „aktyvaus klausymosi“ technologijas. Tokie metodai sulaukė didelės kritikos, o didžiosios platformos nuo jų viešai atsiribojo.
Todėl vartotojui svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: jeigu programėlė prašo mikrofono prieigos, reikia suprasti, kam jai to reikia.
Kada mikrofono leidimas yra normalus?
Ne kiekvienas mikrofono leidimas yra įtartinas. Kai kurioms programėlėms jis būtinas.
Mikrofono prieiga logiška, jei naudojate:
- vaizdo skambučių programėlę;
- balso žinučių funkciją;
- diktofoną;
- kalbos atpažinimą;
- vertimo balsu funkciją;
- muzikos atpažinimo programėlę;
- navigacijos ar asistento valdymą balsu.
Tačiau jei mikrofono prašo paprastas žaidimas, nuolaidų programėlė, žibintuvėlis ar apsipirkimo programėlė be aiškaus paaiškinimo, verta suklusti.
Leidimai turėtų būti suteikiami ne „dėl visa ko“, o tik tada, kai jie reikalingi konkrečiai funkcijai.
Tikroji problema — ne mikrofonas, o skaitmeniniai pėdsakai
Daugumai žmonių didžiausia privatumo rizika yra ne tai, kad telefonas slapta klausosi pokalbio prie virtuvės stalo. Didesnė problema yra tai, kad daugybė skaitmeninių paslaugų kasdien fiksuoja jūsų veiksmus.
Kiekviena paieška, paspaudimas, apsilankymas svetainėje, programėlės atidarymas, pirkimas ar buvimo vietos signalas tampa duomenų dalimi. Atskirai šie duomenys gali atrodyti nereikšmingi. Tačiau sujungti jie sukuria labai išsamų jūsų profilį.
Iš jo galima suprasti:
- kuo domitės;
- kada dažniausiai perkate;
- kokios temos jus jaudina;
- kur gyvenate ar dirbate;
- kokius maršrutus renkatės;
- kokios kainos jums patrauklios;
- kokios reklamos jus veikia;
- su kokiais žmonėmis esate susiję;
- kokius gyvenimo pokyčius galbūt patiriate.
Būtent todėl reklamos kartais atrodo tokios tikslios. Ne todėl, kad telefonas būtinai klausėsi, o todėl, kad sistema jau turi pakankamai informacijos nuspėti jūsų elgesį.
Kaip sumažinti sekimą telefone?
Visiškai išnykti iš skaitmeninio pasaulio daugumai žmonių nėra realu, bet sumažinti duomenų rinkimą galima.
Pirmiausia verta peržiūrėti programėlių leidimus. Telefone galima patikrinti, kurios programėlės turi prieigą prie mikrofono, kameros, vietovės, kontaktų ir nuotraukų. Jei leidimas nereikalingas, jį galima išjungti.
Taip pat verta apriboti vietovės sekimą. Ne visoms programėlėms reikia žinoti, kur esate nuolat. Dažnai pakanka pasirinkti leidimą „tik naudojant programėlę“.
Dar vienas svarbus žingsnis — reklamos personalizavimo nustatymai. Tiek „Android“, tiek „iPhone“ telefonuose galima apriboti dalį reklamų sekimo ir sumažinti personalizuotų skelbimų kiekį.
Naudinga reguliariai ištrinti nenaudojamas programėles. Kuo mažiau programėlių telefone, tuo mažiau galimų duomenų rinkimo kanalų.
Praktinis privatumo patikrinimas
Norint geriau apsaugoti privatumą, verta atlikti trumpą telefono patikrą:
- Peržiūrėkite, kurios programėlės turi prieigą prie mikrofono.
- Išjunkite mikrofono leidimą toms, kurioms jo nereikia.
- Patikrinkite kameros ir vietovės leidimus.
- Apribokite vietovės sekimą iki „tik naudojant programėlę“.
- Išjunkite personalizuotą reklamų sekimą, jei tokia galimybė yra.
- Ištrinkite programėles, kurių nebenaudojate.
- Atnaujinkite telefono operacinę sistemą ir programėles.
- Nenaudokite vieno slaptažodžio visoms paskyroms.
Šie veiksmai neužtikrins visiško privatumo, tačiau gerokai sumažins nereikalingą duomenų rinkimą.
Ką daryti, jei vis tiek neramu?
Jeigu įtariate, kad konkreti programėlė elgiasi keistai, verta atkreipti dėmesį į kelis ženklus: greitai senkančią bateriją, neįprastai didelį duomenų naudojimą, telefoną, kuris kaista be aiškios priežasties, ar programėlę, kuri prašo vis daugiau leidimų.
Tokiu atveju geriausia pašalinti įtartiną programėlę, pakeisti svarbių paskyrų slaptažodžius ir patikrinti telefono saugumo nustatymus.
Taip pat verta programėles siųstis tik iš oficialių parduotuvių ir vengti neaiškių nuorodų, ypač jei jos gautos žinutėmis ar el. paštu.
Telefonas gali neklausyti, bet sistema jus pažįsta
Mintis, kad telefonas slapta klausosi, atrodo bauginanti. Tačiau dar labiau trikdo tai, kad reklamos sistemos dažnai gali būti tikslios net be mikrofono.
Jos remiasi mūsų pačių paliekamais pėdsakais: paieškomis, paspaudimais, buvimo vieta, pirkimais, draugų elgesiu ir socialiniais ryšiais. Iš šių detalių sukuriamas vaizdas, kuris kartais atrodo lyg pokalbių klausymasis.
Todėl svarbiausia ne tik uždengti mikrofoną ar bijoti vienos programėlės. Svarbiausia suprasti, kad privatumas šiandien priklauso nuo daugybės mažų kasdienių sprendimų.
Kuo mažiau nereikalingų leidimų suteikiate, kuo atsargiau naudojate programėles ir kuo dažniau peržiūrite savo nustatymus, tuo mažiau apie jus galima sužinoti be jūsų aiškaus supratimo.
Telefonas greičiausiai jūsų neklauso taip, kaip bijote. Bet skaitmeninis pasaulis jus stebi kitais būdais — ir būtent tai turėtų priversti susimąstyti.
