Vėlyvas vakaras, tuščias bankomatas, skubus poreikis gryniesiems. Situacija pažįstama daugeliui, tačiau finansų specialistai vis dažniau įspėja – pinigų išėmimas vėlai vakare ar naktį kartais baigiasi ne taip, kaip tikėtasi. Priežastis nebūtinai susijusi su techniniais gedimais ar lėšų trūkumu sąskaitoje. Dažnai suveikia bankų saugumo algoritmai.
Pastaraisiais metais bankai Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gerokai sustiprino sukčiavimo prevencijos sistemas. Jos realiu laiku analizuoja operacijas ir ieško elgesio modelių, kurie gali signalizuoti apie galimą apgaulę ar prievartą.
Kodėl vėlus laikas kelia „raudoną vėliavą“?
Naktinės operacijos savaime nėra draudžiamos, tačiau jos patenka į didesnės rizikos kategoriją. Sukčiavimo atvejai dažnai vyksta būtent vėlyvu metu, kai klientas pavargęs, mažiau budrus arba veikiamas emocinio spaudimo.
Jeigu žmogus, kuris paprastai pinigus išsigrynina dieną ir nedidelėmis sumomis, staiga 23:30 val. bando pasiimti didelę sumą, sistema tai gali vertinti kaip netipinį elgesį. Tokiu atveju gali būti laikinai apribotas limitas arba paprašyta papildomo patvirtinimo programėlėje.
Tai nėra bausmė ar klaida. Tai prevencinis stabdis.
Kokie pokyčiai bankams atrodo įtartini?
Bankų algoritmai stebi ne tik laiką. Vertinamas bendras kontekstas. Staigus didelės sumos išėmimas, ypač po ką tik gauto pervedimo ar paskolos, gali sukelti papildomą patikrą.
Geografiniai neatitikimai taip pat svarbūs. Jei kortelė dažniausiai naudojama Vilniuje, o naktį atliekama operacija kitame mieste ar netoli sienos, sistema gali sureaguoti.
Dar vienas veiksnys – elgsenos pasikeitimai. Pavyzdžiui, klientas visada mokėjo fizine kortele, bet staiga pradeda naudoti naujus mokėjimo metodus ar atlieka neįprastas operacijas.
Telefoniniai sukčiai ir „skubos efektas“
Ekspertai pabrėžia, kad daug sukčiavimo schemų remiasi skuba. Auka įtikinama, kad reikia „nedelsiant išsigryninti pinigus“, „perkelti lėšas“ ar „apsaugoti santaupas“.
Jei klientas prieš pat didelę operaciją ilgai kalbėjo telefonu, o po to staiga vykdo neįprastą veiksmą, banko sistema gali tai interpretuoti kaip galimą socialinės inžinerijos (psichologinės manipuliacijos) požymį.
Kartais tokiose situacijose operacija atidedama arba ribojama, kol bankas susisiekia su klientu.
Praktinė, bet nuobodi priežastis – bankomato limitai
Egzistuoja ir visai žemiškas scenarijus. Vėlyvu metu bankomatuose gali būti mažiau grynųjų, ypač savaitgaliais ar švenčių laikotarpiu. Didelės sumos paprasčiausiai gali nepavykti išsiimti dėl techninio limito ar pinigų likučio įrenginyje.
Rezultatas tas pats – nusivylimas, nors sąskaitoje lėšų pakanka.
Ką daryti, jei operacija apribota?
Svarbiausia suprasti, kad pinigai niekur nedingo. Jei limitas laikinai sumažintas, dažniausiai klientas gauna pranešimą mobiliojoje programėlėje arba SMS.
Tokiu atveju galima patvirtinti operaciją programėlėje, susisiekti su banko klientų aptarnavimu arba, jei reikia didelės sumos, kreiptis į banko skyrių.
Ar tai reiškia, kad bankai „kontroliuoja kiekvieną žingsnį“?
Bankai analizuoja operacijas ne iš smalsumo, o dėl teisinės prievolės užkirsti kelią sukčiavimui ir pinigų plovimui. Paradoksas paprastas: kuo daugiau skaitmeninio saugumo, tuo daugiau situacijų, kai sistema „abejoja“, ar tikrai viskas vyksta savanoriškai.
Daugeliu atvejų tai apsaugo klientus nuo daug rimtesnių finansinių nuostolių.
Kodėl ekspertai kalba būtent apie vėlyvą laiką?
Nes būtent tada susikerta trys rizikos: mažesnis budrumas, didesnė sukčių aktyvumo tikimybė ir techniniai bankomatų apribojimai. Mišinys, kuris teoriškai atrodo nekaltas, bet praktiškai gali reikšti neveikiantį bankomatą, atmestą operaciją ar net laikiną limito sumažinimą.
Kartais problema ne piniguose, o akimirkoje, kuri pasirinkta jiems pasiimti.
Šaltinis: https://dzentlmenis.lv/kapec-specialisti-neiesaka-naudu-iznemt-pec-plkst-22-00-diemzel-tas-var-beigties-ar-vilsanos/248304/
