Kai šeimininkas įsitaiso ant sofos, o katė staiga įsikabina dantimis į ranką, situacija atrodo lyg iš animacinio filmo: mielas pūkuotukas staiga tampa miniatiūriniu plėšrūnu. Tokie „įkandimo protrūkiai“ iš tiesų turi aiškias priežastis, o supratę, kodėl katė taip elgiasi, galite ne tik išvengti nemalonių situacijų, bet ir pagerinti santykį su savo augintine.
Šis straipsnis padės atskirti, kada kandžiojimas yra žaidimas, kada – stresas, o kada verta sunerimti dėl sveikatos.
Ar tai skausmo signalas?
Kandžiojimasis gali būti ne agresija, o tylus SOS. Jei katė reagavo dantimis tik tada, kai palietėte tam tikrą vietą – pilvą, leteną, ausį, nugarą – būtina įvertinti jos sveikatą.
Dantų uždegimas, ausų problemos, sąnarių skausmai ar net menkiausi sužeidimai gali paskatinti katę gintis. Gyvūnai retai parodo silpnumą, todėl įkandimas tampa vienu iš nedaugelio būdų pasakyti: „Man nemalonu.“
Dėmesio prašymas – irgi priežastis
Kartais kandžiojimas atrodo visiškai be priežasties. Bet katė – ne robotas, o socialus gyvūnas. Jei grįžus namo ją ignoruojate, ji gali prisiminti veiksmingesnį būdą atkreipti į save dėmesį.
Trumpa žaidimo pertraukėlė su meškere ar kamuoliuku dažnai išsprendžia problemą geriau nei pykčio tirada. Katės energija išsikrauna, o žmogiškos galūnės lieka sveikos.
Nemėgsta perdėto glamonių kiekio
Nors murkimas dažnai laikomas pasitenkinimo ženklu, kartais tai – streso išraiška. Jei katė staiga kandžiojasi glostymo metu, ji siunčia žinutę: „Man užteko.“
Katės turi aiškias ribas. Per stiprus, per ilgas ar netinkamoje vietoje atliekamas glostymas gali įjungti gynybinį režimą. Stebėkite kūno kalbą: plazdanti uodega, priglustos ausys ar staigus įtempimas – artėjančio įkandimo pranašai.
Baimė ir aplinkos pokyčiai
Kandžiojimas dažnai kyla iš nerimo. Naujų žmonių vizitas, garsūs garsai, kelionė, naujas gyvūnas ar pokyčiai namuose gali sukelti stresą.
Tokiu atveju padeda ramesnė aplinka, pastovus ritmas, saugios slėptuvės ir švelnus tonas. Kai kurios katės nurimsta tik tada, kai turi galimybę pačios nuspręsti, kada priartėti prie žmogaus.
Žaidimas, instinktas ir „grobuonio režimas“
Katė iš prigimties yra medžiotoja. Namuose, kur nėra tikrų pelėnų, medžioklės instinktas ieško pakaitalų – judančių rankų, kojų ar net plaukų.
Jei katė kandžiojasi žaidimo metu, tai nėra agresija, o tiesiog natūralus elgesys. Tokiu atveju būtina nukreipti energiją į tinkamus objektus: žaislus, tunelius, lazdeles su plunksnomis. Ranka niekada neturėtų tapti katės „grobiu“.
Svarbiausia – jokios bausmės
Klysta tie, kurie mano, kad pakeltas balsas ar vandens purškalas išmokys katę „pamoką“. Tokios priemonės tik didina baimę ir gali paskatinti dar daugiau agresijos.
Kates auklėja ne bausmės, o nuoseklumas, saugumas ir supratimas.
Kaip sustabdyti kandžiojimąsi?
Pagrindiniai žingsniai paprasti, bet veiksmingi:
- Stebėkite, kada ir dėl ko ji kandžiojasi – kūno kalba pasako daug.
- Suteikite galimybę išsikrauti: kasdieniai žaidimai trumpina kandžiojimo epizodus.
- Kurkite ramią aplinką, ypač stresinėmis situacijomis.
- Jei įtariate skausmą – veterinaro apžiūra būtina.
- Gerbkite asmenines katės ribas: ji pati nurodys, kada nori dėmesio.
Kandžiojimas nėra pikta užmačia ar kerštas. Tai komunikacija – kartais neišmokta, kartais instinktyvi, kartais desperatiška. Supratę priežastį ir tinkamai reaguodami, galite atkurti ramybę namuose ir padėti katei jaustis saugiai.
Katės pasaulis yra sudėtingas, turtingas ir kupinas signalų – juos iškodavus, gyvenimas su murkiančiu draugu tampa kur kas harmoningesnis.
