Nuotraukų per „WhatsApp“ siųsti galima, tačiau neverta aklai persiųsti visko, ką gaunate iš nepažįstamų numerių, grupių ar grandininių žinučių. Didžiausios rizikos – ne „magiškai sekantys paveikslėliai“, o kenkėjiški failai, seni programėlės saugumo pažeidžiamumai, klaidinanti informacija, privatumo nustatymai ir autorių teisės.
Rytinė kava, telefonas rankoje ir kelios naujos žinutės šeimos ar draugų grupėje – pažįstama situacija. Kažkas atsiunčia mielą paveikslėlį, sveikinimą, juokingą GIF ar nuotrauką su palinkėjimu. Pirma mintis paprasta: persiųsti kitiems.
Bet čia ir prasideda problema. Pats nuotraukos siuntimas per „WhatsApp“ nėra blogis, tačiau automatinis persiuntimas, ypač kai nežinote failo kilmės, gali sukelti privatumo, saugumo ir net teisinių nepatogumų.
„WhatsApp“ privačios žinutės, įskaitant mediją, yra apsaugotos galiniu šifravimu, todėl jų turinio neturėtų matyti pašaliniai asmenys ar pati platforma. Vis dėlto šifravimas neišsprendžia visų rizikų: jis nepatikrina, ar failas tikras, ar saugus, ar neturi klaidinančio turinio.
Ar nuotraukos per „WhatsApp“ tikrai gali būti pavojingos?
Dažniausiai paprasta nuotrauka nėra pavojinga. Tačiau pavojus atsiranda tada, kai failas yra specialiai paruoštas išnaudoti programėlės ar telefono saugumo spragą.
Tai nėra vien teorija. JAV nacionalinė pažeidžiamumų duomenų bazė NVD yra aprašiusi 2019 m. „WhatsApp“ atvejį, kai specialiai suformuotas GIF failas galėjo leisti vykdyti kenkėjišką kodą „WhatsApp for Android“ versijose iki 2.19.244.
Tai nereiškia, kad kiekvienas GIF ar paveikslėlis telefone yra virusas. Tai reiškia, kad pasenusios programėlės ir neaiškios kilmės failai yra blogas derinys.
Ko nereikėtų dramatizuoti: „sekantys paveikslėliai“
Internete dažnai kartojama mintis, kad bet kuris gražus paveikslėlis gali „slapta sekti“, kam jį persiunčiate. Tai skamba grėsmingai, bet tokį teiginį reikia vertinti atsargiai.
Paprastas JPG ar PNG failas pats savaime paprastai nepraneša kažkam, kam jį persiuntėte. Visai kas kita – nuorodos, išoriniai paveikslėliai el. laiškuose, failai su įterptais sekimo mechanizmais ar kenkėjiškai suformuoti priedai.
Tikresnė privatumo rizika yra metaduomenys. Nuotraukose gali būti EXIF informacijos: kada jos darytos, kokiu įrenginiu, o kai kuriais atvejais – ir vietos duomenys. EXIF standartas apima įvairius techninius ir vietos laukus, todėl prieš viešinant ar siunčiant jautrias nuotraukas verta patikrinti, kas jose liko.
Pavojingiausia – ne nuotrauka, o įprotis viską persiųsti
Praktikoje dažniausiai problema atsiranda tada, kai žmogus persiunčia turinį net nepažiūrėjęs, iš kur jis atėjo.
Tai ypač aktualu, kai gaunate:
- paveikslėlį iš nežinomo numerio;
- failą didelėje grupėje, kurioje yra nepažįstamų žmonių;
- žinutę su raginimu „būtinai persiųskite visiems“;
- nuotrauką su šokiruojančiu tekstu, politiniu teiginiu ar „sensacinga“ naujiena;
- GIF ar failą, kuris prašo kažką atidaryti, įdiegti ar paspausti nuorodą.
Tyrimai apie „WhatsApp“ rodo, kad platforma buvo naudojama klaidinančioms žinutėms, gandams ir manipuliuotoms nuotraukoms platinti, ypač didelėse grupėse. Viename tyrime apie politines „WhatsApp“ grupes Indijoje nustatyta, kad dalis populiarių vaizdų buvo žinoma klaidinanti informacija.
Ką gali atskleisti „WhatsApp“, net kai žinutės šifruotos?
Galinis šifravimas saugo žinučių turinį, bet jis nereiškia visiško anonimiškumo. Metaduomenys – kas su kuo bendrauja, kada naudojasi paslauga, kokie kontaktai pasiekiami – gali būti jautrūs net tada, kai žinučių tekstas nėra matomas.
Akademiniuose darbuose apie „WhatsApp“ saugumą pabrėžiama, kad vien šifravimas nepašalina metaduomenų problemos: ryšių modeliai, kontaktai ir naudojimo įpročiai vis tiek gali daug pasakyti apie žmogų.
Dėl to verta pasitikrinti privatumo nustatymus: kas mato jūsų „last seen“, „online“, profilio nuotrauką, būseną ir informaciją apie jus. „WhatsApp“ turi nustatymus, leidžiančius riboti, kas mato jūsų prisijungimo būseną.
Naujos „WhatsApp“ funkcijos: daugiau patogumo, daugiau matomumo
Straipsnio pabaigoje minimas galimas naujas kontaktų aktyvumo rodymas turi būti pateikiamas atsargiai. Tokios funkcijos dažnai pirmiausia pasirodo beta versijose arba nutekinimuose, o ne visiems vartotojams iš karto.
Anksčiau buvo pranešta apie „WhatsApp“ testus, kuriuose grupėse galėtų būti rodoma, kiek dalyvių tuo metu yra prisijungę. Kartu nurodyta, kad vartotojai, išjungę savo prisijungimo būsenos matomumą, į tokį skaičiavimą neturėtų būti įtraukiami.
Tai geras priminimas: kiekviena patogumo funkcija turi privatumo kainą. Jei nenorite, kad kiti matytų jūsų aktyvumą, pasitikrinkite privatumo nustatymus, o ne laukite, kol programėlė tai padarys už jus.
Autorių teisės: dar viena pamiršta rizika
Internete rastas paveikslėlis nėra automatiškai „visų“. Nuotraukos, iliustracijos, GIF animacijos ir sveikinimo atvirukai dažnai turi autorių.
Jei paveikslėlis masiškai platinamas be leidimo, ypač viešose grupėse, socialiniuose tinkluose ar komerciniais tikslais, gali kilti autorių teisių klausimų. Kasdienis persiuntimas šeimos pokalbyje greičiausiai nevirs byla, bet įprotis naudoti svetimus vaizdus be šaltinio redakciniame ar verslo turinyje jau yra rizikingas.
Paprasčiausia taisyklė: jei vaizdas bus naudojamas viešai, rinkitės savo nuotrauką, licencijuotą iliustraciją arba šaltinį, kuriame aiškiai leidžiama naudoti turinį.
Kaip saugiai elgtis su nuotraukomis „WhatsApp“
| Situacija | Kaip elgtis |
|---|---|
| Gavote nuotrauką iš pažįstamo žmogaus | Peržiūrėti galima, bet nepersiųskite automatiškai, jei turinys atrodo abejotinas |
| Gavote failą iš nežinomo numerio | Neatidarinėkite priedų ir nespauskite nuorodų |
| Žinutė prašo persiųsti „visiems“ | Dažniausiai tai grandininė žinutė – geriau ignoruoti |
| Nuotraukoje yra vaikai, namai, automobilio numeriai | Nepersiųskite be žmogaus sutikimo |
| Nuotrauka susijusi su naujiena ar politika | Patikrinkite šaltinį prieš platindami |
| Programėlė seniai neatnaujinta | Atnaujinkite „WhatsApp“ ir operacinę sistemą |
5 įpročiai, kurie apsaugo geriau nei panika
- Atnaujinkite „WhatsApp“ ir telefono sistemą. Daug realių saugumo problemų išsprendžiama būtent atnaujinimais.
- Neatidarinėkite įtartinų failų iš nežinomų numerių. Ypač jei kartu yra nuoroda, prašymas prisijungti ar įdiegti papildomą programėlę.
- Nepersiųskite grandininių žinučių. Jos dažnai naudojamos spamo, klaidinančios informacijos ar sukčiavimo kampanijoms platinti.
- Patikrinkite privatumo nustatymus. Apribokite, kas mato jūsų profilio nuotrauką, būseną, „last seen“ ir „online“.
- Nesiųskite jautrių nuotraukų be poreikio. Dokumentai, vaikų nuotraukos, namų adresą išduodantys vaizdai ar kelionių planai neturėtų keliauti per grupes vien dėl patogumo.
Kada nuotrauką geriau tiesiog ištrinti?
Ištrinkite arba nepersiųskite nuotraukos, jei nežinote jos kilmės, ji ragina skubiai dalintis, žada prizą, gąsdina pasekmėmis arba atrodo kaip „per gerai, kad būtų tiesa“ istorija.
Dar vienas signalas – keista emocinė spaudimo forma: „tikri draugai persiųs“, „jei nepasidalinsi, nutiks nelaimė“, „ši informacija slepiama nuo visuomenės“. Tokios frazės dažniau rodo manipuliaciją, o ne naudingą informaciją.
Ar verta visiškai atsisakyti nuotraukų siuntimo per „WhatsApp“?
Ne. Toks patarimas būtų per griežtas ir nelabai praktiškas.
Saugiau yra ne atsisakyti nuotraukų, o pakeisti įprotį: nesiųsti visko visiems. Peržiūrėkite, pagalvokite, patikrinkite šaltinį, o tada nuspręskite, ar tikrai verta persiųsti.
Graži nuotrauka gali likti gražia nuotrauka. Problema prasideda tada, kai ji tampa automatiškai platinamu failu, kurio kilmės, turinio ir pasekmių niekas nevertina.
