Jei norite sugadinti santykius su kate – nubauskite ją. Išsigandusi, įsitempusi ir nepasitikinti žmogumi – taip atrodo augintinė, kuriai tenka kentėti dėl žmogaus pykčio. Tačiau „auklėti“ katę bausmėmis – tai tarsi bandyti mokyti kūdikį matematikos šauksmais. Ji tiesiog nesupranta, ką iš jos norite.
Nors daugeliui atrodo, kad katėms reikia „parodyti, kas čia šeimininkas“, moksliniai tyrimai rodo priešingai: bausmės neveikia, o sukelia priešingą rezultatą – stresą, pasitikėjimo praradimą ir dar blogesnį elgesį.
Katės nesupranta „kaltės“ taip, kaip žmonės
Žmonės linkę priskirti katėms žmogiškas savybes – manome, kad jos sąmoningai keršija ar „piktai“ drasko sofą. Iš tikrųjų jos tiesiog seka savo instinktais. Katė drasko, nes turi galąsti nagus ir pažymėti teritoriją; žymisi, nes jaučia stresą ar svetimus kvapus; vengia kraiko dėžutės, nes jai nepatinka jos vieta ar švara.
Kai šaukiame ar baudžiame, katė negali susieti bausmės su konkrečiu veiksmu. Ji supranta tik viena – šeimininkas tapo pavojingas. Ir tai iš esmės griauna tarpusavio pasitikėjimą.
Kodėl fizinė bausmė yra ypač žalinga
Smūgiai, riksmai ar stumdymas – tai ne „pamokos“, o streso šaltinis. Katės pasaulyje agresija reiškia grėsmę gyvybei, todėl net menkas pliaukštelėjimas sukelia stiprią baimės reakciją. Tokie gyvūnai tampa nervingi, slepiasi, šlapinasi netinkamose vietose ir gali pradėti kandžiotis gynybos tikslais.
Be to, fizinė jėga kelia ir realią grėsmę sveikatai – ypač mažiems ar vyresnio amžiaus gyvūnams. Veterinarai ne kartą yra fiksavę atvejų, kai „auklėjimo“ metu katėms lūžta šonkauliai ar pažeidžiami vidaus organai.
Trumpai tariant – tai ne dresūra, o smurtas.
Maisto ribojimas – ne disciplina, o žiaurumas
Kai kurie žmonės bando „nubausti“ katę atimdami maistą. Tai pavojingas ir beprasmiškas metodas. Katės neturi priežastinio mąstymo – jos nesupras, kad alkis susijęs su blogu elgesiu.
Dar blogiau, kad net trumpalaikis badavimas gali sukelti rimtų pasekmių – pavyzdžiui, kepenų lipidozę, pavojingą ir dažnai mirtiną ligą. Maistas gyvūnui yra bazinis poreikis, o ne dresūros priemonė.
Kas iš tikrųjų veikia
Katės geriausiai mokosi ne iš bausmės, o iš teigiamų asociacijų. Elgesio korekcija visada turėtų remtis šiais principais:
- Nukreipkite elgesį. Jei katė drasko sofą, parodykite draskyklę. Kai ji panaudoja ją – pagirkite, duokite skanėstą.
- Ignoruokite dėmesio reikalaujantį triukšmą. Jei katė miaukia, kad gautų maisto ar žaidimų, nereaguokite. Kai ji nurimsta – tuomet skirkite dėmesio.
- Apdovanokite už teisingą elgesį. Kiekvienas teisingas veiksmas turėtų sulaukti atlygio – nuo pagyrimo iki mėgstamo skanėsto.
- Sudarykite įdomią aplinką. Katės, kurios turi ką veikti, rečiau griebiasi destruktyvaus elgesio. Žaislai, draskyklės, vietos slėptis ar stebėti aplinką – būtinybė, o ne prabanga.
Meilė, ne bausmė – kelias į harmoniją
Katės yra protingos, jautrios ir emocionalios būtybės. Jos reaguoja ne į grasinimus, o į saugumo jausmą. Jei jos elgiasi „blogai“, tai ne kaprizas – tai signalas, kad kažkas negerai: stresas, nuobodulys, ligos ar nesaugumo pojūtis.
Bausmė šį ryšį tik naikina. Meilė ir kantrybė jį kuria.
Tad kitą kartą, kai katė užšoks ant stalo ar išvers gėlę, prisiminkite: ji ne prieš jus – ji tiesiog bando būti kate. O jūsų užduotis – padėti jai tą daryti taip, kad abu jaustumėtės gerai.
Tikra dresūra prasideda ne nuo griežtos rankos, o nuo švelnaus supratimo.
