Kodėl prekybos centrų įėjimuose dažnai pučia stipri oro srovė: ji skirta ne vien lankytojų komfortui

Žiemą tai nutinka beveik automatiškai: priartėji prie prekybos centro durų, jos prasiveria, ir į veidą plūsteli stipri, šilta oro srovė. Vieni trumpam sustoja, nes nuo jos susivelia plaukai, kiti pagaliau atitirpsta po kelių minučių vėjyje prie automobilio. Atrodo, tarsi parduotuvė pasitiktų kiek per galingu šildytuvu.

Tačiau tas oro gūsis prie įėjimo nėra vien malonus priedas pirkėjui. Jis dirba tylų darbą ten, kur durys per dieną atsidaro dešimtis ar net šimtus kartų: bando atskirti lauko orą nuo šilto, vėdinamo prekybos salės vidaus. Kitaip tariant, stipri srovė skirta ne tik tam, kad žmogui būtų jaukiau įžengti į vidų.

Durims prasivėrus, šiluma tiesiog bėga lauk

Prekybos centro įėjimas nėra kaip buto lauko durys, kurias atidarome kelioms sekundėms ir vėl užrakiname. Pro automatines duris nuolat eina žmonės su vežimėliais, šeimos su vaikais, kurjeriai, darbuotojai, kartais įvažiuoja ir prekių vežimėliai. Kiekvienas atsidarymas trumpam sujungia dvi visiškai skirtingas erdves – šiltą salę ir šaltą, vėjuotą lauką.

Šaltuoju metu lauko oras veržiasi į vidų, o šiltas patalpų oras kyla ir ieško kelio lauk. Vasarą situacija apsiverčia: į vėsesnę kondicionuojamą erdvę plūsta tvankus oras, dulkės ir drėgmė. Jei prie įėjimo nebūtų jokios apsaugos, pirmieji metrai už durų greitai taptų nemalonia vieta – vienam per šalta, kitam per karšta, o darbuotojui prie kasų ar informacijos punkto tektų tai jausti visą pamainą.

Todėl virš durų ar šalia jų montuojama vadinamoji oro užuolaida. Ji suformuoja kryptingą oro srautą, tarsi nematomą sieną per praėjimą. Ji neužrakina šalčio lauke stebuklingai, tačiau gerokai apsunkina oro mainus tuo metu, kai fizinių durų tiesiog nėra.

Ne vien šilta srovė, o bandymas sutaupyti energijos

Pirkėjui svarbiausia, kad įžengus nereikėtų iškart traukti užtrauktuko iki smakro. Verslui ši sistema reiškia ir labai praktišką dalyką: mažesnį poreikį nuolat kompensuoti pro atviras duris prarandamą šilumą ar vėsą. Didelėje patalpoje net keli laipsniai ir nuolatinis skersvėjis gali reikšti gerokai didesnį šildymo ar vėsinimo sistemos krūvį.

Oro užuolaida dažnai būna šildoma, todėl žmogus jaučia ryškų šilumos pliūpsnį. Vis dėlto jos paskirtis nėra šildyti gatvę ar vien sukurti malonų pirmą įspūdį. Svarbiausia – suformuoti pakankamai stiprų srautą per visą angą, kad lauko ir vidaus oras taip lengvai nesusimaišytų.

Čia ir slypi priežastis, kodėl srovė kartais atrodo pernelyg stipri. Jei ji būtų vos juntama, plačiame įėjime, ypač pučiant vėjui, jos poveikis būtų menkas. Žmogus gali susierzinti dėl vienos sekundės, per kurią pakelia plaukus ar atlapoja paltą, bet sistema suprojektuota ne vienam praeiviui – ji turi veikti visą durų plotį ir atlaikyti nuolatinį judėjimą.

Kodėl prekybos centrų įėjimuose dažnai pučia stipri oro srovė: ji skirta ne vien lankytojų komfortuiNuotrauka: Sukurta DI

Prie įėjimo susitinka labai skirtingi poreikiai

Skubantis žmogus, išlipęs iš automobilio, stipraus šilto oro gūsio gali net nepastebėti. Tačiau senjorui, kuriam sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, arba mamai ar tėčiui, stumiančiam vežimėlį su miegančiu vaiku, tas staigus srautas nebūtinai malonus. Nemaloniai jaučiasi ir tie, kurie nešasi lengvus dokumentus, gėles ar ką tik susitvarkytus plaukus.

Dar kitokia patirtis laukia darbuotojų. Pirkėjas pro įėjimą praeina kelias sekundes, o apsaugos darbuotojas, valytojas ar šalia įėjimo dirbantis žmogus ten gali praleisti didelę dienos dalį. Jei sistema sureguliuota prastai, ji gali reikšti ne komfortą, o nuolatinį triukšmą, skersvėjo pojūtį ir varginantį temperatūros svyravimą.

Mažesnėse parduotuvėse, kur durys yra labai arti kasų ar lentynų, problema ypač pastebima. Vienu metu įeina keli žmonės, atsidaro abi durų pusės, o šaltas oras nubėga tiesiai į salę. Tokiose vietose oro užuolaida tampa ne prabanga, bet bandymu išlaikyti normalesnes sąlygas ir klientams, ir darbuotojams.

Kodėl kartais atrodo, kad srovė pučia per smarkiai

Ne kiekvienas stiprus oro gūsis reiškia, kad sistema veikia idealiai. Jo pojūtį lemia durų aukštis ir plotis, lauko vėjas, žmonių srautas, metų laikas bei paties įrenginio nustatymai. Prie plačių, dažnai varstomų durų reikia galingesnio srauto, o ramų rudens vakarą tas pats nustatymas gali pasirodyti tiesiog perteklinis.

Žmonės dažnai pyksta ne dėl paties oro, o dėl to, kad jis užklumpa netikėtai. Ypač kai iš šilto automobilio ar autobuso jau ir taip tenka eiti per lietų, nešti pirkinių maišus ir stebėti, kad vaikas neišbėgtų į stovėjimo aikštelę. Dar vienas smūgis į veidą tą akimirką atrodo kaip smulkmena, kuri užbaigia visą nepatogumų grandinę.

Prekybos vietoms verta prisiminti, kad efektyvumas ir patogumas neturi būti priešai. Tinkamai prižiūrėta, švariai veikianti ir pagal sezoną sureguliuota oro užuolaida gali saugoti patalpų klimatą neversdama kiekvieno lankytojo prisimerkti prie durų. O jei konkrečiame įėjime srovė akivaizdžiai kelia diskomfortą, apie tai verta ramiai pasakyti darbuotojui – tokios pastabos kartais padeda pastebėti techninį nesklandumą.

Tas trumpas gūsis prie prekybos centro durų primena paprastą dalyką: patogumas pastate prasideda dar iki pirmo žingsnio prie lentynų. Nematomos oro sienos nepastebime tol, kol ji veikia gerai, bet būtent ji padeda šilumai likti ten, kur jos labiausiai reikia – viduje, tarp žmonių.