Tai vienas tų buitinių reiškinių, kuris atrodo mistiškas: įmetate skalbinius į mašiną, o po valandos randate juos visus — marškinėlius, kojines, net rankšluostį — susukusius į vieną didelį kamuolį antklodės užvalkalo viduje. Ar tai tiesiog skalbimo kaprizas, ar už šio keisto reiškinio slypi fizika?
Vandens sūkuriai ir inercijos spąstai
Skalbimo metu mašinos būgne susidaro turbulentiniai srautai — chaotiškai besisukantys vandens sūkuriai, kurie juda nevienodu greičiu ir kryptimi. Mažesni daiktai (marškinėliai, kojinės) šiuose sūkuriuose kyla ir krenta, o antklodės užvalkalas, būdamas didelis ir sunkus, juda lėčiau. Dėl savo inercijos ir paviršiaus ploto jis tampa tarsi „vandeninis tinklas“, į kurį srautai įmeta mažesnius drabužius.
Kai vanduo keičia kryptį, užvalkalo kraštai užsilenkia, susidaro oro kišenės, o į jas įsisiurbia aplinkiniai skalbiniai. Patekę į vidų, jie jau nebegali ištrūkti – viduje vanduo cirkuliuoja silpniau, todėl daiktai ten lieka iki pat skalbimo pabaigos.
Rezultatas – klasikinė „skalbinių prarijimo“ situacija.
Mažas naminis eksperimentas
Autorė atliko keletą bandymų su skirtingų dydžių ir audinių užvalkalais:
- Dviejų pusantro dydžio užvalkalų skalbimas: pirmą kartą abu liko laisvi, antrą kartą vienas „prarijo“ kitą. Plonesnis, lankstesnis medvilninis satinas lengviau įsisiurbė į storesnio kaliko vidų.
- Skirtingų dydžių užvalkalai: didesnis, dvigulis užvalkalas visada „laimėjo“. Jo didesnis plotas ir masė užtikrina, kad jis dominuoja srautuose kaip vandenyno banginis tarp žuvelių.
Fizika čia aiški: kuo didesnis drabužis, tuo labiau jis lėtina savo judėjimą vandenyje ir tuo labiau tampa „spąstais“.
Ar verta nerimauti?
Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik nedidelis nepatogumas, skalbiniai antklodės viduje kenkia tiek skalbimo kokybei, tiek pačiai mašinai.
- Skalbimas tampa netolygus: daiktai viduje neišsiskalbia ir blogiau išsiskalauja.
- Vibracija stiprėja: kai būgno viduje susiformuoja sunki, vandeniu prisigėrusi „guzas“, padidėja apkrova guoliams ir amortizatoriams.
- Didesnė dalių dilimo rizika.
Trumpai tariant – nieko tragiško, bet ilgainiui tai trumpina skalbimo mašinos gyvenimą.
Ką daryti, kad skalbiniai nepasimestų?
- Visada užsekite užvalkalus. Jei nėra užtrauktuko – naudokite spaustukus, segtukus ar suriškite angą gumyte.
- Nesukimškite būgno iki maksimumo. Perpildytas būgnas didina sūkurių chaotiškumą ir „maitina“ užvalkalą.
- Smulkius daiktus dėkite į tinklelį. Kojinės ir apatiniai – dažniausi „aukos“.
- Naudokite trumpesnį ciklą arba švelnų skalbimą. Mažiau intensyvi vandens cirkuliacija – mažesnė tikimybė, kad skalbiniai susilips.
Kai kurie netgi rekomenduoja įdėti teniso kamuoliuką – jis padeda išjudinti skalbinius ir mažina susipainiojimo tikimybę.
Išvada
Antklodės užvalkalas skalbimo mašinoje – tai savotiškas miniatiūrinis fizikos eksperimentas, kuriame dalyvauja inercija, turbulencija ir hidrodinamika. Jis elgiasi kaip vandeninis maišas, praryjantis viską, kas pasitaiko kelyje.
Taigi, jei po skalbimo vėl tenka „gelbėti“ savo drabužius iš užvalkalo vidaus – tai ne mistika, o tiesiog fizikos dėsniai, dirbantys prieš jus. Bet keli praktiški žingsniai gali šią buitinę katastrofą paversti tvarkingu ir tyliu skalbimu be dramų.
