Nors Skandinavijos žiemos garsėja atšiauriu šalčiu ir termometro stulpelis ten neretai nukrenta iki –30 °C, vietos gyventojai beveik niekada nešildo variklių, stovėdami kieme. Tai nėra dėl ypatingų automobilių, o dėl aplinkosaugos taisyklių, techninių sprendimų ir šalto proto, būdingo šiauriečiams.
Griežti įstatymai – jokių šylančių variklių kiemuose
Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje galioja labai aiškios tuščiosios eigos ribojimo taisyklės. Pavyzdžiui, Suomijoje draudžiama laikyti įjungtą variklį ilgiau nei 2 minutes, jei lauke šilčiau nei –15 °C, ir ne ilgiau nei 4 minutes, jei šaltesnė temperatūra. Pažeidėjams gresia baudos.
Tokios priemonės įvestos ne šiaip sau – jos mažina anglies dioksido, suodžių ir triukšmo kiekį miestuose. Gyvenamosiose zonose, kur automobiliai stovi visai po langais, tai itin svarbu.
Triukas, leidžiantis važiuoti šiltu automobiliu be išmetamųjų dujų
Skandinavai vis tiek mėgsta patogumą – tiesiog pasitelkia technologijas. Beveik visuose gyvenamuosiuose kvartaluose prie stovėjimo vietų įrengti elektros stulpeliai su 220 V lizdais ir laikmačiais.
Vairuotojas vakare prijungia automobilį prie stulpo, nustato laikmatį, pavyzdžiui, 30 minučių iki planuojamos kelionės, ir sistema automatiškai įjungia elektros srovę nustatytu laiku.
Automobilio variklyje įrengtas elektrinis aušinimo skysčio šildytuvas (jo kaina – nuo 50 iki 150 eurų) per pusvalandį įkaitina antifrizą iki 20–30 °C. Variklis užsiveda jau šiltas, alyva būna skysta, o šildymas salone veikia iškart.
Tokie įrenginiai sunaudoja nedaug energijos, neišskiria jokių išmetamųjų teršalų ir yra visiškai tylūs – nei dūmų, nei triukšmo, nei rytinio kaimynų keikimosi po langais.
Kodėl tai naudinga varikliui ir piniginei
Šaltas variklis patiria didžiausią apkrovą per pirmąsias kelias darbo minutes – klampi alyva ir nesušilę metaliniai komponentai sukelia didesnį trintį. Dėl to greičiau dėvisi stūmokliai, žiedai ir alkūninio veleno guoliai.
Išankstinis šildymas šias problemas panaikina. Be to, sumažėja kuro sąnaudos, nes nereikia ilgai laikyti variklio įjungto tuščiąja eiga, kol automobilis įšyla.
Šiaurietiška logika: švariau, tyliau, protingiau
Taigi, skandinavai neatsisakė variklio pašildymo – jie jį patobulino. Užuot stovėję su rūkstančiais automobiliais, jie tyliai jungia laidą į rozetę ir leidžia elektrai padaryti savo darbą.
Rezultatas – mažiau taršos, mažesnės išlaidos, ilgesnis variklio tarnavimo laikas ir ramesni kaimynai. Tai paprastas, bet genialiai praktiškas būdas, kuris turėtų prigyti ir mūsų platumose.
Iki ko tvarumo bepročiai privedė, kad atrodo psichiškai sveiki žmonės tiki, kad šaldami nosis ir sėsdami į apšerkšnojusį automobilį jie Pasaulį nuo kažko gelbsti 😁
Visiski kliedesiai. Norvegai ,kol dauguma neperejo prie elekromoboliu, tai ne tik ,kad kad sildydavo variklius ,bet praktiskai ju neuzgesindavo. Net ir dabar jie tai daro. Ir tai liecia ne tik privatu transporta, bet ipac darbine technika . Ir nesvarbu, ziema ar vasara…,jie tiesiok taip daro….uzveda ir palieka. Prie parduotuviu, kiemuose , darbo vietoj, ar tiesiog siaip, atrodytu,kad be prizasties… Apie kazkokias baudas , turbut niekas net nezino, arba jiems nerupi. Akivaizdu, kad straipsnio autorius nera buves skandinavijoje, arba maiso su Vokietija,kur net kelio zenklai nurodo, kada variklis privalo but isjungtas.
Gal perskaityk tekstą dar kartą 😉
Nieko naujo ir genialaus, prieš 50 m tai jau buvo naidojama net rusiškoje technikoje…
Tik skandiavai masiškai naudoja jau virš 50 metų. O tavo minimoje rusiškoje technikoje iki šiol visi šildo užvestu varikliu.
Rusijos šiaurėje yra sumontuotos garo leidimo trąsos. Tiesiog pastatai automobilį priekiu į garo išleidimo angą ir jis pastoviai šiltas.
Senai apie tai galvojau tik ne lietuvos salygom prie daugebucio vien atsivest laida kosmine kaina eso nulups plius niekad nezinai koks begalvis pasistatys tavo vieton ir begiosi praligintojo ieskot
1989 metais pirkau Audi 100 Švedijoje Gioterborge ir ta sistema jau buvo. Ilgai miegojot,kad dabar nusprendėt apie tai rašyti… .
Tais metais niekas į Švediją mūsų neišleido.. buvo SSSr