Vairuotojų bendruomenėje vis dar gajus mitas: „Jei alyva juoda – ją reikia keisti“. Tačiau šiuolaikinėje automobilių inžinerijoje spalva yra vienas klaidingiausių indikatorių. Vasario mėnesio Google Discover atnaujinimas rodo, kad vartotojai ieško nebe paviršutiniškų patarimų, o gilaus techninio supratimo. Šiame straipsnyje Fredrikas Andresenas detaliai paaiškins, kas vyksta jūsų variklio viduje.
1. Cheminė alyvos transformacija: Kodėl spalva keičiasi?
Variklio alyva nėra statiškas skystis; tai sudėtingas cheminių elementų derinys, sukurtas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Spalvos pokytis iš gintarinės į juodą yra trijų pagrindinių procesų rezultatas:
Detergentų ir dispergentų veikla
Modernios sintetinės alyvos savo sudėtyje turi aktyvių valiklių (detergentų). Jų užduotis – „nušveisti“ variklio viduje susidarančias nuosėdas. Dispergentai užtikrina, kad šios dalelės nesuliptų ir nesukurtų purvo (sludge) sankaupų, o liktų suspenduotos pačioje alyvoje. Tad juoda spalva rodo, kad alyva atlieka savo darbą – saugo nešvarumus savyje, kol juos pašalinsite keitimo metu.
Oksidacija ir terminis skaidymasis
Veikiant aukštesnei nei 100°C temperatūrai, alyvos angliavandenilių molekulės reaguoja su deguonimi. Šis procesas, vadinamas oksidacija, natūraliai tamsina skystį. 2026 m. turbokompresoriniai varikliai dirba dar didesnėmis apkrovomis, todėl oksidacijos procesas juose vyksta greičiau nei senesniuose atmosferiniuose varikliuose.
Suodžių kaupimasis (ypač dyzeliniuose varikliuose)
Dyzelinio kuro degimo šalutinis produktas yra suodžiai. Dėl tiesioginio įpurškimo technologijų dalis suodžių neišvengiamai patenka į karterį. Kadangi suodžiai yra anglies pagrindo ir itin tamsūs, net ir nedidelis jų kiekis akimirksniu nudažo alyvą juodai, nors jos tepimo savybės išlieka nepakitusios.
2. Techninės priežiūros intervalai: 2026 m. realybė
Aklas sekimas rida (pvz., „kas 15 000 km“) yra pasenęs požiūris. Šiuolaikinės transporto priemonės naudoja algoritminį alyvos būklės stebėjimą, tačiau bazinės gairės išlieka svarbios:
- Visiškai sintetinė alyva (0W-20, 0W-30): Rekomenduojama keisti kas 12 000–16 000 km, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste – šį skaičių derėtų mažinti iki 10 000 km.
- Iš dalies sintetinė alyva: Optimalus intervalas yra 8 000–12 000 km.
- Sunkaus eksploatavimo sąlygos: Lietuva priskiriama regionams, kuriuose dėl drėgmės ir temperatūrų svyravimų alyva sensta greičiau.
3. Kada spalva signalizuoja apie katastrofą?
Nors juoda alyva yra normalu, tam tikros tekstūros ir atspalviai išduoda mechaninius gedimus, kurių ignoruoti negalima:
Emulsija („Pienas“)
Jei ištraukę matuoklį matote rudą, putotą ar pienišką masę, vadinasi, įvyko aušinimo skysčio nuotėkis į alyvos sistemą. Dažniausiai tai reiškia galvutės tarpinės defektą. Tokia „alyva“ praranda tepimo savybes ir gali per kelias minutes sugadinti variklį.
Metalo dulkių spindesys
Pažiūrėkite į alyvą tiesioginėje saulės šviesoje. Jei matote smulkias, blizgančias metalo dulkes, vadinasi, vyksta perteklinė trintis tarp mechaninių dalių (indėklų, velenų). Tai kritinis signalas, reikalaujantis variklio ardymo.
Degėsių kvapas ir klampumo pokytis
Jei alyva ne tik juoda, bet ir labai tiršta (panaši į dervą) bei turi stiprų degėsių kvapą, ji yra „perdegusi“. Tai nutinka dėl perkaitimo arba gerokai viršyto keitimo intervalo.
Eksperto patarimas pabaigai
Niekada nepriimkite sprendimo keisti alyvą vien pagal tai, kaip ji atrodo ant popierinio rankšluosčio. Vadovaukitės savo automobilio borto kompiuterio parodymais, rida ir, svarbiausia, reguliariai tikrinkite lygį. Mažas alyvos kiekis yra kur kas pavojingesnis nei juoda alyva.
