Kodėl žaibo išlydžiai būna tiek daug formų?

Žaibas nuo seniausių laikų žadino žmogaus vaizduotę. Senovės tautos jį laikė dievų ginklu: skandinavai – Toro kūju, indai – galingojo Indros strėle, o Australijos čiabuviai su žaibais siejo net pasaulio sukūrimo istorijas. Šiandien mokslas gali paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta danguje, tačiau pats reiškinys nuo to netampa mažiau paslaptingas ar įspūdingas.

Kodėl žaibas kartais primena šakotą medį, kartais – tiesią šviesos liniją, o kartais danguje sužimba keistos formos blyksniais? Pasirodo, žaibas turi daug skirtingų „veidų“, o kiekvienas jų susijęs su unikaliomis atmosferos sąlygomis.

Kas iš tiesų yra žaibas?

Iš fizikos pusės žaibas – tai milžiniškas elektros išlydis. Perkūnijos debesyse nuolat verda tikras chaosas: šiltos oro srovės kyla aukštyn, šaltos leidžiasi žemyn, o vandens lašeliai ir ledo kristalai trankosi vieni į kitus. Dėl šių susidūrimų debesyse pradeda kauptis elektros krūviai.

Galiausiai susidaro tokia įtampa, kad oras tarp skirtingų krūvių nebegali jos atlaikyti. Tada įvyksta išlydis – akimirksniu atsiranda žaibo blyksnis.

Šviesą mes matome beveik iš karto, o griaustinį išgirstame vėliau, nes garsas sklinda lėčiau nei šviesa. Jei tarp blyksnio ir griaustinio praeina, pavyzdžiui, devynios sekundės, tai reiškia, kad žaibas trenkė maždaug už trijų kilometrų.

Įdomu ir tai, kad žaibas nėra vien Žemės reiškinys. Pastaraisiais metais mokslininkai aptiko įrodymų, jog panašūs elektros išlydžiai gali vykti net Marso atmosferoje.

Dažniausiai pasitaikantys žaibų tipai

Nors dažniausiai į žaibą žiūrime kaip į vieną reiškinį, iš tikrųjų egzistuoja keli pagrindiniai jo tipai.

Žaibai debesies viduje

Tai pats dažniausias žaibo tipas, kurį matome kaip blyksnį debesyse. Toks žaibas įvyksta viename debesyje arba tarp skirtingų jo dalių ir niekada nepasiekia Žemės paviršiaus.

Kartais atrodo, kad debesys tiesiog „mirksi“, tarsi būtų apšviesti iš vidaus. Būtent tai ir yra vidinis žaibas – įspūdingas, bet paprastai nepavojingas.

Žaibai tarp debesies ir žemės

Šis tipas labiausiai pažįstamas ir kartu pavojingiausias. Tai tie žaibai, kurie smogia į medžius, pastatus ar atviras vietas.

Tokie išlydžiai atsiranda, kai tarp debesies ir žemės paviršiaus susikaupia itin didelis elektros krūvio skirtumas. Jie gali sukelti gaisrus, pažeisti elektros tinklus ir kelti rimtą pavojų žmonių gyvybei.

Retos ir beveik fantastinės žaibo formos

Be įprastų žaibų, gamta kartais pademonstruoja ir tikrus atmosferos stebuklus.

Pirogeniniai žaibai

Šie žaibai susidaro didelių miškų gaisrų metu. Galingi karšto oro ir dūmų srautai suformuoja savotiškus „ugningus“ debesis, kurie gali sukelti perkūniją.

Tokie žaibai itin pavojingi, nes jie gali įžiebti naujus gaisrus net už dešimčių kilometrų nuo pagrindinio židinio.

Paslaptingieji aukštosios atmosferos reiškiniai

Virš įprastų perkūnijos debesų kartais įvyksta visiškai kitokie šviesos fenomenai:

• Spraitai – raudoni, medūzas primenantys blyksniai aukštai danguje.
• Mėlynosios čiurkšlės – į viršų šaunantys ryškūs šviesos stulpai.
• ELVE – milžiniški šviečiantys žiedai virš debesų.

Šie reiškiniai trunka vos akimirką, todėl ilgą laiką jie buvo laikomi tik lakūnų pasakojimais. Tik šiuolaikinė technika leido juos patikimai užfiksuoti.

Rutulinis žaibas – mokslinė mįslė

Apie rutulinį žaibą kalbama šimtmečius. Žmonės pasakoja matę švytinčius, ore plūduriuojančius kamuolius, kurie gali įskrieti net į namus.

Tačiau mokslininkai iki šiol neturi vieningo paaiškinimo, kas tai per reiškinys. Kai kurie atvejai gali būti optinės iliuzijos, kiti – tikri, bet dar iki galo nesuprasti fizikiniai procesai.

Žaibas ir klimato kaita

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau nagrinėja ryšį tarp žaibų ir globalių klimato pokyčių.

Šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau drėgmės, todėl susidaro galingesnės perkūnijos. Tai reiškia, kad kai kuriuose regionuose žaibų ateityje gali padaugėti.

Be to, žaibai daro įtaką atmosferos chemijai – jie prisideda prie ozono susidarymo, kuris veikia tiek klimatą, tiek žmogaus sveikatą.

Nors žaibas pats savaime nėra klimato kaitos priežastis, jis tampa savotišku indikatoriumi, parodančiu, kaip keičiasi atmosferos procesai.

Gamtos jėga, kuri vis dar stebina

Nepaisant visų mokslinių paaiškinimų, žaibas išlieka vienu įspūdingiausių gamtos reiškinių. Jis tuo pat metu ir pavojingas, ir nepaprastai gražus.

Kiekvienas blyksnis danguje – tai sudėtingų fizikos, chemijos ir meteorologijos procesų rezultatas. Ir nors mokslas apie žaibus žino vis daugiau, gamta vis dar turi nemažai paslapčių.

Todėl kitą kartą, kai danguje sušvis žaibas, verta prisiminti: jūs matote ne tik akimirkos šviesą, bet ir vieną sudėtingiausių bei įspūdingiausių Žemės reiškinių. O geriausia juo grožėtis saugiai – iš tolo, po stogu ir su karštos arbatos puodeliu rankoje.