Kodėl žiemą vištos nebededa kiaušinių ir ką daryti, kad dėjimas nesustotų

Atėjus žiemai daugelis vištų augintojų pastebi tą patį reiškinį – kiaušinių krepšys tuštėja, o kartais dedeklės visai nustoja dėti. Nors dažnai manoma, kad tai neišvengiama gamtos tvarka, specialistai pabrėžia: tinkamomis sąlygomis kiaušinių gamybą galima išlaikyti stabilią net ir trumpiausiomis metų dienomis. Viskas priklauso nuo dviejų esminių dalykų – šviesos ir mitybos.

Žiema vištoms – signalas taupyti energiją

Trumpėjančios dienos vištoms yra biologinis ženklas, kad metas lėtinti organizmo procesus. Mažiau šviesos reiškia silpnesnius hormoninius signalus, atsakingus už kiaušinių formavimąsi. Prie to prisideda ir šaltis – daugiau energijos sunaudojama kūno šilumai palaikyti, o ne kiaušinių gamybai.

Todėl be žmogaus įsikišimo žiemą kiaušinių dėjimas dažniausiai sulėtėja arba visai sustoja.

Šviesa – svarbiausias dėjimo „jungiklis“

Pagrindinis kiaušinių dėjimo stimulas yra dienos šviesos trukmė. Kad vištos žiemą išliktų produktyvios, vištidėje būtina užtikrinti 14–15 valandų šviesos per parą. Tai nereiškia ryškaus apšvietimo – priešingai, per stipri šviesa gali sukelti stresą, agresiją ar net lesimą pulke.

Geriausiai tinka šilta, švelni, pritemdyta šviesa, imituojanti natūralią dieną. Apšvietimą rekomenduojama ilginti palaipsniui, po 20–30 minučių per savaitę, o ne staiga – staigūs pokyčiai vištoms sukelia stresą.

Praktikoje dažnai derinamos dvi apšvietimo rūšys. Šilto spektro LED lempos (2700–3000 K) naudojamos dienos trukmei pailginti – jų pakanka apie 3–5 W kvadratiniam metrui. Tuo tarpu infraraudonųjų spindulių lempos skirtos šilumai: jos šildo ne orą, o pačius paukščius ir aplinkinius daiktus, todėl ypač naudingos, kai temperatūra nukrenta žemiau +5 °C. Tokias lempas svarbu kabinti saugiu atstumu, kad paukščiai nenusidegintų.

Žieminė mityba: daugiau energijos ir baltymų

Antras ne mažiau svarbus veiksnys – pašaras. Žiemą vištų organizmui reikia daugiau kalorijų, nes dalis energijos sunaudojama šilumai palaikyti. Jei mityba skurdi, organizmas tiesiog „atsisako“ dėti kiaušinius.

Žiemos raciono pagrindą turėtų sudaryti grūdų mišiniai arba visaverčiai dedeklėms skirti pašarai. Dažniausiai rekomenduojamos tokios proporcijos: didžiąją dalį sudaro kukurūzai – pagrindinis energijos šaltinis, papildomi kviečiai, miežiai ir nedidelis kiekis avižų. Svarbu, kad grūdai būtų susmulkinti – taip jie geriau įsisavinami.

Ne mažiau reikšmingi ir papildai. Kalcis yra būtinas tvirtam lukštui, todėl kreida ar smulkintos kriauklės turėtų būti nuolat prieinamos atskirame tiektuve. Baltymų trūkumą padeda kompensuoti žuvies ar mėsos-kaulų miltai, saulėgrąžų išspaudos. Žiemą taip pat naudinga į racioną įtraukti pašarines mieles – jos aprūpina B grupės vitaminais, kurie palaiko medžiagų apykaitą.

i

Temperatūra ir ramybė – tylūs, bet svarbūs veiksniai

Nors vištos pakankamai atsparios šalčiui, produktyvumui svarbu, kad vištidėje nebūtų didelių temperatūros svyravimų. Net ir nedėliojant šildymo sistemų, patartina palaikyti ne žemesnę nei –5 °C temperatūrą, o idealiu atveju – +5–+10 °C. Skersvėjai ir drėgmė vištoms pavojingesni nei pats šaltis.

Taip pat svarbu ramybė – dažnas trikdymas, triukšmas ar gyvūnų baimė gali sumažinti kiaušinių dėjimą net ir esant geroms sąlygoms.

Amžius ir veislė – ne viską galima pakeisti

Reikia nepamiršti, kad ne visos vištos žiemą dės vienodai. Jaunesnės dedeklės, iki maždaug pusantrų metų, paprastai išlieka produktyvesnės. Šiuolaikiniai dedeklių hibridai, tokie kaip „Lohmann Brown“, „Isa Brown“ ar „Hy-Line“, yra mažiau jautrūs sezoniniams pokyčiams.

Tuo tarpu mėsinės ar mišrios veislės žiemą dažnai daro ilgesnes pertraukas. Be to, rudenį vykstantis šėrimasis – natūralus procesas, kurio metu kiaušinių dėjimas sustoja, nes organizmas visas jėgas skiria plunksnų atnaujinimui.

Išvada paprasta: rezultatas priklauso nuo sąlygų

Žiema nebūtinai turi reikšti tuščią kiaušinių lizdą. Užtikrinus pakankamą šviesos kiekį, subalansuotą mitybą ir stabilias laikymo sąlygas, net ir šalčiausiais mėnesiais galima džiaugtis pastovia naminių kiaušinių gamyba. Vištoms svarbiausia – pastovumas, ramybė ir šiek tiek žmogaus pagalbos tada, kai gamta duoda mažiau.