Kodėl žmonės banko kortelę deda į foliją: atrodo keistai, bet priežastis visai praktiška

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip keistas įprotis. Atidarai piniginę, o ten – banko kortelė įkišta į foliją arba visa piniginės kišenė išklota plonu sidabriniu sluoksniu. Norisi net nusišypsoti: ką čia žmogus saugo, kortelę nuo kosmoso signalų?

Bet iš tikrųjų priežastis gana žemiška. Šiuolaikinės banko kortelės dažniausiai turi bekontakčio mokėjimo funkciją. Tai labai patogu, kai parduotuvėje užtenka priglausti kortelę prie terminalo ir po kelių sekundžių pirkimas apmokėtas. Tačiau tas pats patogumas kai kuriems žmonėms kelia nerimą – ar kas nors negali kortelės nuskaityti per arti priėjęs minioje, autobuse, turguje ar eilėje?

Būtent dėl šios baimės ir atsirado paprastas triukas su aliuminio folija.

Kaip veikia bekontaktė kortelė

Bekontaktėje kortelėje yra maža antena ir lustas. Kai kortelė priartinama prie mokėjimo terminalo, terminalas sukuria silpną lauką, kuris „pažadina“ kortelę. Tada ji perduoda reikalingą informaciją mokėjimui atlikti.

Įprastai atstumas labai mažas – keli centimetrai. Todėl realiame gyvenime nėra taip paprasta „nuskraidinti“ pinigus nuo žmogaus kortelės tiesiog einant pro šalį. Reikėtų būti labai arti piniginės ar kišenės, turėti tinkamą įrangą ir dar tikėtis, kad kortelė bus būtent toje vietoje, kur galima ją nuskaityti.

Vis dėlto žmonės suprantamai nori papildomos ramybės. Ypač kelionėse, oro uostuose, perpildytame viešajame transporte ar vietose, kur piniginė nuolat spaudžiasi prie kitų žmonių.

Kodėl folija gali padėti

Aliuminio folija veikia kaip paprastas fizinis barjeras. Metalas silpnina arba blokuoja radijo signalą, todėl kortelė, apvyniota folija, paprastai nereaguoja į skaitytuvą. Kitaip tariant, jei kortelė visiškai uždengta folija, bekontaktis signalas jos gali nepasiekti.

Tai panašu į labai paprastą „Faradėjaus narvelio“ principą. Skamba sudėtingai, bet esmė paprasta: metalinis sluoksnis trukdo signalui patekti iki kortelės antenos.

Privalumas akivaizdus – folijos turi beveik kiekviena virtuvė, ji nieko nekainuoja, o pasidaryti tokį laikiną dėklą galima per minutę. Jei žmogus keliauja, eina į didelį renginį ar tiesiog nori papildomos apsaugos, tai gali būti greitas sprendimas.

Tačiau yra ir minusų. Folija greitai plyšta, glamžosi, trupėja, gali braižyti piniginės vidų, o kiekvieną kartą vynioti ir išvynioti kortelę prie kasos nėra labai patogu. Be to, jei folijoje atsiranda skylė ar kortelė uždengiama tik iš vienos pusės, apsauga gali būti silpnesnė.

Patogesnis sprendimas – ne folija, o RFID dėklas

Jei norisi tokios apsaugos nuolat, geriau nusipirkti specialų RFID dėklą arba piniginę su apsauga. Jie kainuoja kelis eurus ir atrodo tvarkingiau nei virtuvinė folija. Kortelę tiesiog laikote dėkle, o kai reikia mokėti – ištraukiate.

Yra ir piniginių, kuriose toks apsauginis sluoksnis jau įsiūtas. Iš išorės jos atrodo kaip įprastos piniginės, bet viduje blokuoja bekontaktį signalą. Tai patogiausias variantas tiems, kurie nenori kasdien žaisti su folija.

Dar vienas paprastas dalykas – laikyti kelias bekontaktes korteles vienoje vietoje. Kartais terminalas, gavęs kelių kortelių signalą vienu metu, tiesiog parodo klaidą ir mokėjimo neatlieka. Bet vien tuo pasikliauti nereikėtų, nes tai nėra tikra apsauga.

Svarbiausia – ne panika, o įpročiai

Folija gali padėti, bet ji nėra stebuklingas skydas nuo visų finansinių pavojų. Daug didesnė rizika kasdienybėje – ne slaptas kortelės nuskaitymas per striukę, o pamesta kortelė, atskleistas PIN kodas, apgaulingos SMS žinutės, netikri banko puslapiai ar sukčių skambučiai.

Todėl verta turėti kelis paprastus įpročius: įjungti banko programėlės pranešimus apie mokėjimus, nusistatyti mažesnius bekontakčių atsiskaitymų limitus, kortelę laikyti vidinėje kišenėje, o pametus – iš karto užblokuoti programėlėje.

Folija šioje istorijoje yra labiau pigus ramybės būdas nei būtinybė kiekvienam. Jei žmogui nuo to saugiau – kodėl gi ne. Bet dar geriau kortelę saugo ne sidabrinis popierėlis, o budrumas: nepalikti piniginės bet kur, nespausti neaiškių nuorodų ir niekam neatskleisti banko duomenų.

Kartais keistai atrodantis įprotis turi logikos. Tik svarbu suprasti, nuo ko jis iš tikrųjų saugo, o nuo ko – ne.