Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kvepalai, kurie verčia džiūgauti vienus ir pykinti kitus: kodėl tą patį kvapą užuodžiame visiškai skirtingai?

4 min. skaitymo

Ar kada nors teko eiti pro žmogų, stipriai pasikvepinusį kvepalais, ir pajusti staigų pykinimą? O gal jūsų bendradarbio mėgstamas kvapas sukelia pulsuojantį galvos skausmą? Kvapas yra vienas iš dalykų, kurie labiausiai skiria žmones – tas pats aromatas, kuris vienam gali sukelti šiltus, jaukius prisiminimus, kitam kelia pasibjaurėjimą ar net fizinę ligą. Bet kodėl taip nutinka? Ar tai biologija, mūsų praeities patirtis, ar nervų sistemos apgaulė?

Mūsų uoslės sistema, kurią sudaro nosis, uoslės svogūnėlis ir kvapus apdorojančios smegenų sritys, yra atsakinga už kvapų molekulių jutimą. Nors visi žmonės turi bendrą uoslės receptorių rinkinį, didžiausią įtaką daro genetiniai skirtumai. Kaip teigia kognityvinės psichologijos ekspertai, kai kurie žmonės tiesiog neužuodžia viso kvapų spektro.

Pavyzdžiui, kai jūs ir jūsų draugas užuodžiate tuos pačius kvepalus, galite patirti du visiškai skirtingus dalykus. Kai kurie žmonės gali visiškai neužuosti tam tikro muskuso tipo, o kitiems jis gali pasirodyti per sunkus ar šlykštus. Reakcija į kvapus yra labai individuali ir priklauso nuo to, kurie genai nulemia mūsų receptorių išraišką.

Ne tik nepatinka: kada kvapas sukelia fizinį skausmą?

Kartais problema yra ne tik tai, kad kvapas nepatinka, bet ir tai, kad jis sukelia fizinį negalavimą, pavyzdžiui, galvos skausmą ar migreną. Tokiais atvejais kaltas gali būti ne uoslės sistema, o trišakis nervas.

Trišakis nervas yra didesnės nervų sistemos dalis, kuri nosies ertmėje ir veide jaučia spaudimą, temperatūrą ir skausmą. Kai kvapiojoje medžiagoje yra ingredientų, stimuliuojančių šį nervą (pavyzdžiui, mentolis, baliklis ar labai stiprūs sintetiniai kvapai), jis gali sukelti dilgčiojimą ir galvos skausmą sukeliančią reakciją.

Kodėl kai kurie žmonės yra jautresni? Otolaringologai nurodo, kad tam įtakos gali turėti alergijos, nosies takų sausumas ar uždegimas. Taip pat gali būti, kad žmogaus nosies anatomija leidžia oro srautui pasiekti nervą tiesiau, o tai sustiprina kvapo poveikį. Be abejo, labai svarbi yra ir kvapo koncentracija bei kiekis.

Arabiškų kvepalų pasirinkimas

Smegenys prisimena: emocinė atmintis ir nostalgija

Kvapai apdorojami toje pačioje smegenų dalyje, kuri kontroliuoja atmintį ir emocijas, todėl kvapai yra stipriai susiję su nostalgijos jausmais.

Ekspertai teigia, kad asociacijos iš ankstesnių prisiminimų daro didesnę įtaką tam, ar mums patinka kvapas, nei biologinės priežastys. Kitaip tariant, jūsų smegenys sprendžia, ar kvapas geras, ar blogas, remdamosi tuo, ką jis jums primena, o ne tuo, koks yra jo objektyvus kvapas.

Pavyzdžiui, smilkalų ir miros kvapas kai kuriuos žmones skirsto į dvi stovyklas: tuos, kurie jaučia meditatyvią ramybę, ir tuos, kuriems tai sukelia staigų pasibjaurėjimą. Įtariama, kad tai susiję su ankstyva religinių ritualų patirtimi. Panašiai pačiulis, kuris buvo populiarus aštuntajame dešimtmetyje, iš karto sukelia instinktyvią reakciją – nostalgiją arba nepasitenkinimą – priklausomai nuo to laikotarpio asmeninės patirties.

Kultūra ir demografija lemia mūsų pasirinkimą

Be biologijos ir emocinės atminties, kvapų pasirinkimui didelę įtaką turi ir tai, kur ir kada užaugome – kultūra ir demografija.

Skirtingose demografinėse grupėse pastebimi skirtingi kvapų pasirinkimo modeliai:

  • Vyresnės kartos (pavyzdžiui, „kūdikių bumo“ ir X kartos atstovės) dažnai renkasi švelnius gėlių kvapus, tokius kaip pakalnutės, kurie buvo ikoniški 6–7-ajame dešimtmečiuose.
  • Y kartos atstovai dažniausiai renkasi gurmaniškas natas, tokias kaip vanilė ir tonka, kurias sieja su paauglystės kūno purškikliais.

Geografija taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos kultūrinėse tradicijose giliai įsišaknijusios dervingos natos, tokios kaip agarmedis, santalas ir rožė. Pietų Amerikos dalyse žmonės dažnai renkasi vaisių, sultingus aromatus, susijusius su jusliniais prisiminimais apie namus ir šeimą.

Nepaisant to, 2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie kvapų pasirinkimai peržengia kultūrines ribas. Tiriant 10 skirtingų pasaulio populiacijų, nustatyta, kad žmonės daugiausia sutarė dėl to, kurie kvapai yra malonūs, o kurie – nemalonūs (pavyzdžiui, prakaito ar sieros junginiai). Tai reiškia, kad nors individualūs pageidavimai ir reakcijos priklauso nuo patirties, biologija suteikia universalų kvapų vertinimo pagrindą.

Esu KAIPKADA.LT portalo redaktorius. Mano tikslas – suteikti skaitytojams aktualią, patikimą ir naudingą informaciją, padedančią geriau suprasti pasaulį aplink mus. Siekiu padėti atrasti svarbiausias žinias ir dalintis įvykiais, kurie gali turėti realią įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.