Pasaulio skola dar niekada nebuvo tokia didelė. Tačiau klausimas „kuri šalis yra labiausiai įsiskolinusi?“ šiandien jau nebe toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Čekijos ekonomikos portalas E15 neseniai paskelbė analizę, kuri sujaukė daugelio įsivaizdavimą – sąrašo viršūnėje atsidūrė ne tie, kurių pirmiausia tikėtumėmės. Skolų čempione tapo stambi supervalstybė, o jos pozicija atskleidžia daug platesnę problemą, kuri turi įtakos ir Lietuvos, ir viso regiono ekonomikai.
Skolos sąvoka klaidina: skolos nėra vien skolos
Lyginant valstybių įsiskolinimą svarbu suprasti, kad kalbama ne apie vieną, o kelias skirtingas „skolų rūšis“. Tai ir lemia dažnus nesusipratimus.
Skolos dydis priklauso nuo to, ką matuojame:
- ar vertiname tik valstybės skolą,
- ar prie jos pridedame gyventojų, verslo ir bankų įsipareigojimus,
- ar kalbame apie absoliučias sumas trilijonais dolerių,
- ar apie skolos ir BVP santykį – rodiklį, kuris tiksliausiai atskleidžia šalies pajėgumą skolą grąžinti.
Pagal TVF duomenis, 2023 m. didžiausią skolos ir BVP santykį turėjo Japonija – daugiau nei 200 %. Po jos rikiuojasi Graikija, Italija, JAV. Tai rodikliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo grėsmingai, tačiau vien skaičius nepasako visko.
Kodėl net turtingos šalys gali būti „per daug įsiskolinusios“
Ekonomistai pabrėžia – didelė skola ne visada reiškia krizinę situaciją. Šalies saugumas priklauso nuo kelių itin svarbių aplinkybių.
Kam šalis skolinga?
Jei daugiausia – savo gyventojams ir institucijoms, rizika gerokai mažesnė. Jei kreditoriai – užsienyje, priklausomybė didėja.
Kokia valiuta?
Skolinimasis savo valiuta suteikia manevro laisvės. Skola doleriais ar eurais – visai kita istorija.
Ar ekonomika auga?
Jei BVP auga sparčiau nei skola, santykis natūraliai gerėja. Jei augimas sustoja – skola gali tapti finansine kilpa.
Kiek kainuoja skola?
Palūkanų normos Europoje išaugusios, todėl skolos aptarnavimas tapo skaudžia našta tiek valstybėms, tiek piliečiams.
Dėl šių priežasčių turtinga šalis gali turėti milžinišką skolą ir vis tiek išlaikyti stabilumą. Tuo tarpu mažesnė ekonomika gali patekti į pavojų net su kukliu skolos lygiu.
Kur šiandien stovi Vengrija ir regionas?
Vengrija – vienas įdomiausių Vidurio Europos pavyzdžių, nes jos pozicija balansuoja tarp rizikos ir stabilumo.
Pagrindiniai faktai:
- Vengrijos valstybės skola viršija 70 % BVP.
- Šalyje yra labiau įsiskolinusių valstybių, tačiau taip pat ir atsargesnių, pavyzdžiui, Baltijos šalys.
- Bendras namų ūkių ir verslo įsiskolinimas nėra kritiškas, tačiau dėl didelių palūkanų ir silpno forinto kasdienė finansinė našta žmonėms jaučiama labai stipriai.
Vengrijos situaciją labiausiai veikia tarptautiniai investuotojai. Jei rinka šalį vertina kaip rizikingesnę, skolinimasis automatiškai brangsta – galutinę kainą sumoka gyventojai, verslas ir valstybė.
Skolų era keičiasi: iki 2035 m. laukia visai kitas pasaulis
Pasaulis ilgą laiką gyveno „pigių pinigų“ epochoje:
- žemos palūkanų normos,
- centriniai bankai dosniai pumpavo likvidumą,
- valstybės drąsiai skolinosi didelėms reformoms ir gelbėjimo paketams.
Tačiau pandemija ir energetikos krizė išpūtė skolas iki neregėto lygio. Dabar šie įsipareigojimai turi būti grąžinami brangiai ir griežtai.
Iki 2035 m. pasaulį formuos trys tendencijos:
- Aukštos palūkanų normos – skolintis bus brangu ilgą laiką.
- Mokesčių didinimas ir taupymas – šalys koreguos biudžetus.
- Konkursas dėl investuotojų pasitikėjimo – tik skaidrios ir strategiškai mąstančios ekonomikos išsilaikys virš vandens.
Todėl ir staiga išaugęs supervalstybės įsiskolinimas rodo ne vien krizės simptomą, bet ir naujo pasaulio pradžią.
Ką tai reiškia visiems mums?
Pigių pinigų era baigėsi. Skolos nuo šiol kainuoja daugiau, o finansinė disciplina – tiek valstybių, tiek šeimų – taps pagrindiniu konkurenciniu pranašumu.
Šalys, kurios sugebės:
- protingai skolintis,
- skaidriai valdyti finansus,
- užtikrinti investuotojų pasitikėjimą,
bus ateities lyderės, nesvarbu, ar jos didelės, ar mažos.
Ekonomistai sutinka: pasaulio skolų pasiskirstymas keičiasi, tačiau viena žinia lieka universali – išmintingas finansų valdymas yra brangesnis už bet kokį ekonominį stebuklą.
Šaltinis: https://www.e15.cz/ekonomika/nejzadluzenejsi-zeme-sveta-2025-prvni-misto-obsadila-necekana-velmoc-1423347
