Sukčių pasaulyje nėra stabdžių – jie nebesitenkina vien ištuštintomis sąskaitomis. Pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai apgaulės grandinė baigiasi skaudžiausiu scenarijumi: žmogus praranda nekilnojamąjį turtą.
Ši schema pavojinga tuo, kad auka ilgą laiką net nesupranta, jog dalyvauja kruopščiai surežisuotame plane. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo teisėta: sandoriai tikri, dokumentai realūs, o procese dalyvaujantys asmenys – egzistuojantys. Tačiau užkulisiuose veikia manipuliacijos, kurios žmogų atveda iki lemtingų sprendimų.
Sukčiavimas, paremtas ilgalaike manipuliacija
Ekspertai pabrėžia, kad tai – ne spontaniška apgaulė, o ilgai trunkantis psichologinis procesas.
Viskas prasideda nuo netikėto skambučio. Scenarijai nuolat keičiasi, tačiau esmė išlieka ta pati – sukelti nerimą. Skambinantieji gali prisistatyti banko darbuotojais, telekomunikacijų atstovais ar net teisėsaugos pareigūnais. Minimos tariamai nulaužtos sąskaitos, įtartinos operacijos ar „skubūs saugumo veiksmai“.
Po pirmojo kontakto bendravimas dažnai perkeliamas į žinučių programėles. Ten sukčiai, apsimesdami „specialistais“, neva padeda spręsti problemą. Auka įtraukiama į nuolatinį dialogą, kuris neleidžia ramiai įvertinti situacijos.
Siunčiami dokumentai, imituojantys oficialius pranešimus. Tvirtinama, kad situacija konfidenciali ir apie ją negalima niekam pasakoti.
Pasitikėjimo kūrimas ir psichologinis spaudimas
Ilgainiui žmogus pradeda tikėti, kad bendrauja su tikrais pareigūnais ar banko atstovais.
Jam gali būti teigiama, kad:
- jo vardu jau paimta paskola,
- kažkas bando parduoti jo turtą,
- būtina „apsaugoti nuosavybę“.
Sukuriamas jausmas, kad sukčiai yra vienintelė pagalba. Auka ima vykdyti nurodymus, manydama, kad taip gelbsti savo finansus ar namus.
Būtent čia prasideda pavojingiausia dalis.
Žmogui gali būti pasiūlyta „laikinai“ parduoti turtą. Aiškinama, kad tai tik formalumas ar „teisinis triukas“.
Kaip auka netenka pinigų po pardavimo
Sandoris dažnai atrodo visiškai realus.
Turtas parduodamas, pinigai pervedami į savininko sąskaitą. Auka vis dar įsitikinusi, kad tai tik laikina procedūra.
Tuomet seka nauji nurodymai:
- išsiimti lėšas grynaisiais,
- „grąžinti pirkėjui“,
- „pervesti saugiam saugojimui“.
Iš tikrųjų pinigai keliauja tiesiai į nusikaltėlių rankas.
Kai žmogus suvokia, kas nutiko, dažnai būna per vėlu – turto nebelikę, pinigai dingę.
Kodėl bankai kartais pirmieji pastebi pavojų
Finansų įstaigos nurodo, kad įtarimai dažniausiai kyla tada, kai klientas po nekilnojamojo turto pardavimo staiga bando išsiimti dideles sumas grynaisiais.
Ypač jei toks elgesys neatitinka ankstesnių finansinių įpročių.
Tokiais atvejais bankai susisiekia su klientais, prašo paaiškinimų ir vertina dokumentus. Tačiau praktika rodo, kad sukčių paveikti žmonės neretai pateikia melagingą ar nepilną informaciją, nes veikia pagal jiems duotus nurodymus.
Įspėjamieji ženklai, kurių negalima ignoruoti
Ekspertai išskiria kelias situacijas, kurios turėtų kelti rimtą įtarimą.
- Spaudimas skubėti. Jei kažkas ragina nedelsiant priimti finansinius ar turto sprendimus, tai pavojingas signalas.
- Reikalavimas laikyti viską paslaptyje. Teisėtos institucijos niekada neprašo slėpti informacijos nuo artimųjų.
- Nurodymai pervesti ar išsiimti pinigus „saugumui“. Bankai ir policija tokių veiksmų telefonu nenurodo.
- Turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina. Sukčiai gali skatinti tai daryti, kad procesas vyktų kuo greičiau.
Ką daryti kilus įtarimui
Gavus netikėtą skambutį ar žinutę, svarbiausia – išlikti ramiems.
Informaciją būtina tikrinti tik oficialiais kanalais – susisiekiant su banku ar institucijomis savarankiškai.
Ilgalaikio spaudimo atvejais itin svarbu pasikalbėti su artimaisiais. Sukčiai labiausiai bijo momento, kai auka išgirsta kitą nuomonę.
Jei kyla bent menkiausias įtarimas:
- nutraukite bendravimą,
- susisiekite su banku,
- praneškite policijai.
Tokiose situacijose delsimas tampa didžiausiu nusikaltėlių sąjungininku.
Šaltinis: https://jauns.lv/raksts/zinas/697708-latvija-paradijies-jauns-krapsanas-veids-cilvekiem-atnem-vinu-majoklus
