Latvijoje svarstomas sprendimas, kuris gali tiesiogiai paveikti gyventojų kasdienes išlaidas. Žemės ūkio ministras Uldis Augulis siūlo, kad sumažintas 12 proc. PVM tarifas duonai, pienui, paukštienai ir kiaušiniams būtų ne laikinas eksperimentas, o nuolatinė norma. Dabar pagrindinis klausimas – ar mažesnis mokestis tikrai pasieks pirkėjų pinigines.
Bandomasis projektas gali tapti nuolatiniu
Latvijoje nuo liepos 1 d. planuojama pradėti vienerių metų bandomąjį projektą, pagal kurį tam tikroms būtiniausių maisto produktų grupėms būtų taikomas sumažintas 12 proc. PVM tarifas.
Tačiau žemės ūkio ministras Uldis Augulis mano, kad vienerių metų nepakanka. Interviu Latvijos televizijos laidai „Rīta Panorāma“ jis pareiškė, kad sumažintas tarifas turėtų tapti nuolatiniu sprendimu, o ne trumpalaikiu bandymu.
Ministras atstovauja Žaliųjų ir ūkininkų sąjungai, kuri, jo teigimu, šio klausimo laikysis ir svarstant kitų metų valstybės biudžetą.
„Negalime tiesiog svaidytis“, – situaciją komentavo Uldis Augulis.
Jo teigimu, nuolatinis mažesnis PVM tarifas suteiktų daugiau stabilumo tiek vietos gamintojams, tiek gyventojams, kurie kasdien perka pagrindinius maisto produktus.
Kokiems produktams būtų taikomas mažesnis PVM?
Sumažintas PVM nebūtų taikomas visam maistui. Kalbama apie konkrečias prekių grupes, kurios dažnai atsiduria kasdienio pirkinių krepšelio viršuje.
Į sąrašą įtraukiama įprasta ruginė ir kvietinė duona, mišrių miltų duona, taip pat duona be glitimo. Tai reiškia, kad mažesnis tarifas būtų taikomas ne tik tradicinei duonai, bet ir daliai specialių produktų.
Mažesnis PVM taip pat būtų taikomas pienui – šviežiam, pasterizuotam ir sterilizuotam.
Dar viena svarbi grupė – paukštiena. 12 proc. tarifas numatytas šviežiai ir atšaldytai vištienai, kalakutienai, ančių, žąsų ir putpelių mėsai. Į sąrašą įtraukti ir paprasti paukštienos kiaušiniai su lukštu.
Taigi kalbama ne apie prabangos prekes, o apie produktus, kuriuos daug šeimų perka nuolat.

Didžiausia abejonė – ar kainos tikrai sumažės?
PVM mažinimas maistui visuomet kelia tą patį klausimą: kas iš to realiai laimės – pirkėjas ar prekybininkas?
Teoriškai mažesnis PVM turėtų reikšti mažesnę galutinę kainą. Jeigu mokestis sumažėja, lentynoje produktas turėtų kainuoti mažiau. Tačiau praktikoje visuomenė dažnai baiminasi, kad dalį naudos gali pasiimti prekybininkai arba tiekimo grandinė, o pirkėjai kainų sumažėjimą pajus tik iš dalies.
Uldis Augulis teigia besitikintis, kad valstybė turės galimybių stebėti šį procesą. Esminis tikslas – kad sumažintas tarifas ne liktų tik politiniu sprendimu popieriuje, o tikrai atsispindėtų kainose parduotuvėse.
Būtent čia ir slypi didžiausias išbandymas. Jei gyventojai kasose nepamatys pokyčio, toks sprendimas gali būti vertinamas kaip pagalba ne vartotojams, o rinkos dalyviams.
Kodėl Latvijai tai svarbu dabar?
Maisto kainos pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių klausimų visame regione. Duona, pienas, mėsa ir kiaušiniai nėra produktai, kurių žmonės gali lengvai atsisakyti. Tai kasdienis krepšelis, pagal kurį daugelis šeimų labai aiškiai jaučia, ar gyvenimas brangsta.
Todėl sumažintas PVM tokiems produktams yra politiškai jautrus sprendimas. Jis lengvai suprantamas visuomenei: jei mokestis mažesnis, pirkėjas tikisi mažesnės kainos.
Tačiau kartu tai reiškia mažesnes biudžeto pajamas. Todėl sprendžiant, ar 12 proc. PVM padaryti nuolatiniu, teks atsakyti ir į kitą klausimą – kiek valstybė pasirengusi atsisakyti pajamų dėl galimai mažesnių kainų gyventojams.
Laikinas palengvinimas ar ilgalaikė politika?
Dabartinis planas numato tik vienerių metų bandomąjį laikotarpį. Toks modelis leidžia įvertinti, ar sumažintas tarifas duoda laukiamą rezultatą: ar kainos mažėja, ar gyventojai tai pastebi, ar priemonė padeda vietos gamintojams.
Tačiau žemės ūkio ministras nori, kad sprendimas nebūtų laikinas. Jo pozicija aiški – jei valstybė jau mažina PVM būtiniausiems produktams, tai turėtų būti daroma ne vieniems metams, o ilgesniam laikotarpiui.
Toks sprendimas galėtų suteikti aiškumo gamintojams ir prekybininkams, nes jie žinotų, kad taisyklės nesikeis po metų. Gyventojams tai taip pat būtų signalas, kad mažesnis tarifas nėra tik trumpalaikė politinė akcija.
Vis dėlto galutinis atsakymas priklausys nuo politinių derybų ir biudžeto svarstymo.
Sprendimas, kurį žmonės vertins pagal čekį
Sumažintas PVM duonai, pienui, paukštienai ir kiaušiniams Latvijoje gali tapti svarbiu sprendimu kasdienėms išlaidoms mažinti. Tačiau jo sėkmė priklausys ne nuo gražių pareiškimų, o nuo labai paprasto dalyko – kainos lentynoje.
Jei pirkėjai pamatys, kad pagrindiniai produktai realiai atpigo, sprendimas gali sulaukti palaikymo. Jei kainos beveik nepasikeis, visuomenėje tik sustiprės įtarimas, kad mokesčių lengvatos ne visada pasiekia tuos, kuriems jos žadamos.
Kol kas aišku viena: Latvijoje pradedamas ne tik maisto PVM eksperimentas, bet ir pasitikėjimo testas. Gyventojai stebės ne tarifus dokumentuose, o savo pirkinių čekius.