Internete pasklidęs vaizdo įrašas, kuriame autostradoje vairuotojas signalizuoja į kelią išbėgusiems šerniukams ir kurį laiką, panašu, važiuoja greta jų, sukėlė žmonių pasipiktinimą. Toks elgesys nėra nei juokingas, nei saugus.
Laukiniai gyvūnai kelyje patiria didžiulį stresą. Garsinis signalas, automobilių šviesos ir greitai artėjantis transportas juos dar labiau išgąsdina, todėl gyvūnai gali pradėti bėgti nenuspėjama kryptimi. Tai pavojinga ne tik jiems, bet ir vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams.
Šis incidentas primena platesnę problemą: laukiniai gyvūnai vis dar per dažnai patenka į intensyvaus eismo kelius, o susidūrimai su jais kasmet skaičiuojami tūkstančiais.
Kodėl signalizuoti gyvūnams kelyje yra pavojinga
Pamačius gyvūną kelyje pirmas instinktas gali būti spausti garso signalą, tikintis, kad jis greičiau pasitrauks. Tačiau laukinių gyvūnų atveju tai dažnai veikia priešingai.
Garsas gyvūną išgąsdina, jis gali sutrikti, sustingti arba staiga šokti į kitą pusę. Ypač pavojinga, kai kelyje yra jauniklių. Jie gali nesiorientuoti aplinkoje, bėgti paskui vienas kitą arba grįžti į važiuojamąją dalį.
Laukinio gyvūno negalima vytis, spausti automobiliu ar bandyti „nuvaryti“ signalu. Saugiausia – mažinti greitį, įjungti avarinę signalizaciją ir leisti gyvūnui pasišalinti.
Šerniukai autostradoje – ne vien vairuotojo elgesio klausimas
Vaizdo įraše matomas vairuotojo elgesys pagrįstai sukėlė pasipiktinimą, tačiau pati situacija kelia ir kitą klausimą: kaip laukiniai gyvūnai apskritai pateko į autostradą?
Magistraliniai keliai turėtų būti projektuojami ir prižiūrimi taip, kad gyvūnai kuo rečiau atsidurtų važiuojamojoje dalyje. Tam reikalingos tvoros, tinkamai prižiūrimi atitvarai, gyvūnų migracijos koridoriai, perėjos, pralaidos ir kitos priemonės.
Kiekvienas atvejis, kai laukinis gyvūnas atsiduria greitkelyje, rodo riziką ne tik gamtai, bet ir žmonėms. Automobiliui susidūrus su šernu, stirna ar briedžiu, pasekmės gali būti labai sunkios.
Susidūrimų su gyvūnais daugėja
Lietuvos keliuose kasmet registruojama tūkstančiai eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais. Draudimo bendrovių duomenimis, per metus tokių avarijų skaičius gali viršyti 6–7 tūkstančius.
Policijos duomenys taip pat rodo augančią problemą. Nuo 2017 metų susidūrimų su gyvūnais skaičius smarkiai išaugo: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 351 atvejo 2023 metais.
Tai tik oficialiai užfiksuoti įvykiai. Į statistiką dažniausiai patenka atvejai, kai susiduriama su stambesniais gyvūnais arba apie įvykį pranešama policijai ar draudikams. Tuo metu smulkesni gyvūnai – ežiai, kiškiai, varliagyviai, paukščiai – keliuose žūsta daug dažniau, bet jų žūtys ne visada registruojamos.
Kada gyvūnai keliuose pasirodo dažniausiai
Daugiausia susidūrimų įvyksta pavasarį ir rudenį. Tuo metu gyvūnai aktyviau migruoja, ieško maisto, poruojasi arba keičia buveines.
Pavojingiausias metas – prietema, naktis ir ankstyvas rytas. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ primena, kad laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo maždaug nuo 17 iki 23 valandos vakaro ir nuo 4 iki 5 valandos ryto.
Būtent tada vairuotojai turėtų būti ypač atidūs: stebėti kelkraščius, laikytis saugaus greičio ir prisiminti, kad vienas gyvūnas kelyje gali reikšti, jog netoliese yra ir daugiau.
Ką daryti pamačius gyvūną kelyje
Pamačius laukinį gyvūną važiuojamojoje dalyje ar kelkraštyje, svarbiausia – nepanikuoti ir nesielgti impulsyviai.
Pirmiausia reikia mažinti greitį. Daryti tai reikia saugiai, įvertinus, ar iš paskos nevažiuoja kitas automobilis. Staigus stabdymas dideliu greičiu taip pat gali sukelti avarinę situaciją.
Įjunkite avarinę signalizaciją, kad perspėtumėte kitus vairuotojus. Neakinkite gyvūno ilgosiomis šviesomis, nes jis gali dar labiau sutrikti. Nenaudokite garsinio signalo, jei nėra būtinybės išvengti tiesioginio susidūrimo.
Jeigu gyvūnas yra kelyje, važiuokite labai lėtai ir atsargiai arba sustokite saugioje vietoje, jei tai įmanoma. Leiskite jam pačiam pasišalinti.
Kodėl reikia stebėti ne tik patį gyvūną
Jeigu per kelią bėga viena stirna, šernas ar kitas gyvūnas, nereiškia, kad pavojus praėjo. Kai kurie laukiniai gyvūnai juda grupėmis, todėl po pirmojo gali išbėgti ir kiti.
Tai ypač svarbu susidūrus su šernais, stirnomis ar jaunikliais. Jauni gyvūnai gali būti sutrikę, o suaugęs gyvūnas gali būti netoliese.
Todėl net jei vienas gyvūnas jau pasitraukė nuo kelio, nereikėtų iš karto didinti greičio. Dar kelias akimirkas verta važiuoti lėtai ir stebėti aplinką.
Jei susidūrimo išvengti nepavyko
Jeigu automobilis partrenkė laukinį gyvūną, pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų žmonių saugumu.
Įjunkite avarinę signalizaciją. Prieš išlipdami iš automobilio apsivilkite ryškiaspalvę liemenę. Ne gyvenvietėje avarinio sustojimo ženklą reikia pastatyti maždaug 50 metrų atstumu nuo automobilio, gyvenvietėje – apie 25 metrus.
Tuomet skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdykite pareigūnų nurodymus.
Svarbu: neikite prie sužeisto gyvūno ir nebandykite jo patraukti nuo kelio. Sužeistas laukinis gyvūnas gali būti išsigandęs, agresyvus arba nenuspėjamas. Net jei atrodo, kad jam norite padėti, galite susižeisti patys arba dar labiau jį išgąsdinti.
Ko jokiu būdu nereikėtų daryti
Pamačius gyvūną kelyje nereikėtų jo vytis, spausti automobiliu, filmuoti vairuojant ar signalizuoti vien dėl to, kad jis greičiau bėgtų. Toks elgesys gali baigtis avarija.
Taip pat nereikėtų išlipti iš automobilio greitkelyje, jei tai nėra būtina saugumui užtikrinti. Greitkelyje stovintis žmogus pats tampa labai pažeidžiamas.
Jeigu gyvūnas sužeistas, negalima jo vežtis, liesti ar bandyti gydyti savarankiškai. Tokiose situacijose būtina kreiptis į atsakingas tarnybas.
Kodėl reikalingi gyvūnų migracijos koridoriai
Laukiniai gyvūnai juda savo įprastais maršrutais. Keliai, gyvenvietės ir kita infrastruktūra dažnai kerta jų buveines, todėl gyvūnai atsiduria pavojingose vietose.
Viena veiksmingiausių priemonių – gyvūnų migracijos koridoriai. Tai specialios perėjos, pralaidos ar kiti sprendimai, leidžiantys gyvūnams saugiai pereiti kelią arba judėti po juo.
Tokios priemonės svarbios ne tik gyvūnų gerovei. Jos mažina susidūrimų riziką, saugo vairuotojus ir padeda išlaikyti natūralų laukinių gyvūnų judėjimą tarp buveinių.
Kuo intensyvesnis kelias, tuo svarbesnė tinkama infrastruktūra: tvoros, ženklai, perėjos ir reguliarus jų prižiūrėjimas.
Atsakomybė tenka ne tik vairuotojams
Vairuotojai privalo elgtis atsakingai, bet laukinių gyvūnų problema keliuose nėra vien vairuotojų klausimas. Tai ir infrastruktūros, ir teritorijų planavimo, ir žmogaus santykio su gamta problema.
„Gyvename vienoje ekosistemoje, tačiau žmonių veikla ir infrastruktūros plėtra vis labiau riboja laukinių gyvūnų judėjimą. Kaip pastebi specialistai, tai nėra vien vairuotojų elgesio problema – tai platesnis žmogaus ir gamtos santykio klausimas. Juk ne žvėrys ateina į mūsų miestus ir kelius – tai mes plečiamės į jų teritorijas. Todėl atsakomybė už saugų sugyvenimą tenka ne tik vairuotojams, bet ir už kelių infrastruktūrą atsakingoms institucijoms“, – teigia VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Žmogiškumas kelyje taip pat svarbus
Taisyklės ir rekomendacijos būtinos, tačiau svarbus ir paprastas žmogiškumas. Laukinis gyvūnas kelyje nėra pramoga, kliūtis ar objektas vaizdo įrašui. Tai gyva, išsigandusi būtybė, kuri dažnai pati nežino, kaip ištrūkti iš pavojingos situacijos.
„Tokiose situacijose svarbu nesukelti gyvūnui dar didesnio streso, pavyzdžiui, nenaudoti garsinio signalo, nes jis tik dar labiau išgąsdina gyvūnus ir gali paskatinti juos elgtis nenuspėjamai. Pamačius gyvūnus kelyje reikėtų mažinti greitį, įjungti avarinę signalizaciją, perspėti kitus eismo dalyvius apie pavojų ir sudaryti sąlygas gyvūnams saugiai pasišalinti iš važiuojamosios dalies. Kartais geriausia pagalba laukiniam gyvūnui yra ne jį vytis ar baidyti, o kantriai leisti jam rasti kelią į saugią aplinką“, – sako B. Vaitiekūnaitė.
Ką verta prisiminti
Laukiniai gyvūnai autostradoje ar bet kuriame kitame kelyje nėra lenktynių dalyviai. Jie neturėtų būti vejami, gąsdinami ar filmuojami vairuojant.
Pamačius gyvūną kelyje, svarbiausia mažinti greitį, įjungti avarinę signalizaciją, nesignalizuoti be būtinybės, neakinti ilgosiomis šviesomis ir leisti gyvūnui saugiai pasišalinti.
Jeigu įvyko susidūrimas, reikia pasirūpinti saugumu, pažymėti sustojimo vietą, skambinti 112 ir nebandyti patiems liesti ar patraukti gyvūno.
Saugus kelias yra ne tik tas, kuriame laikomasi greičio ribojimų. Tai ir kelias, kuriame žmogus supranta, kad dalijasi erdve su laukine gamta.
