Šveicarijos ledynai, ypač stipriai kenčiantys dėl klimato kaitos, per pastarąjį dešimtmetį neteko ketvirtadalio savo tūrio. Apie tai rašoma nerimą keliančioje Šveicarijos ledynų stebėsenos tinklo (GLAMOS) ataskaitoje, kuri dar labiau sustiprina nuogąstavimus dėl spartėjančio Alpių tirpimo.
Rekordinis tirpimas: nuo 2000 metų prarasta 30 mlrd. kubinių metrų ledo
Per 2015–2025 m. Šveicarijos ledynai sumažėjo 24 % savo tūrio, kai 1990–2000 m. šis rodiklis siekė 10 %. GLAMOS vadovas Matiasas Husas (Matthias Huss) pabrėžė, kad šis procesas tik spartėja:
„Per pastaruosius 20 metų visi Šveicarijos ledynai netenka ledo, o praradimo tempai vis didėja.“
2025 m. tirpimas buvo „milžiniškas“ ir beveik pasiekė rekordinį 2022 m. lygį.
Pagrindinės priežastys:
- Besniegė žiema: mažas sniego kiekis nesugebėjo apsaugoti ledo nuo vasaros karščių.
- Vasaros karščio bangos: birželis tapo antru karščiausiu mėnesiu Šveicarijos istorijoje, o rugpjūtį užfiksuota nauja banga pakėlė užšalimo ribą iki 5000 metrų virš jūros lygio (aukščiau nei Monblanas).
- Metinis praradimas: per metus ledynai neteko 3 % tūrio – tai ketvirtas pagal dydį sumažėjimas nuo matavimų pradžios (po 2022, 2023 ir 2003 m.).
Bendras ledo tūris Šveicarijoje 2025 m. pabaigoje sieks 45,1 km³ – tai 30 km³ mažiau nei 2000 m.
Grėsmė ne tik kalnams: nuo vandens stygiaus iki griūčių
Šveicarijoje temperatūra kyla dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis – tai tiesioginė iškastinio kuro deginimo pasekmė. Pasak Huso, ledynų tirpimo padariniai išeina toli už kalnų ribų:
- Vandens stygius: mažėjant ledo atsargoms gali sumažėti vandens prieinamumas „ne tik čia, kalnuose, bet ir iki pat Viduržemio jūros“.
- Kalnų destabilizacija: „Nuolatinis ledynų mažėjimas taip pat prisideda prie kalnų destabilizacijos“, – perspėjo Husas, primindamas apie dramatišką ledyno griūtį, 2025 m. gegužę sunaikinusią Šveicarijos kaimą Blateną.
Mokslininkai įspėja, kad be ryžtingų koordinuotų veiksmų, siekiant apriboti pasaulinį atšilimą, Šveicarijos ledynai iki šio amžiaus pabaigos gali beveik visiškai išnykti. Husas pridūrė, kad tik sumažinus anglies dvideginio išmetimus iki nulio per 30 metų, „galėsime išsaugoti apie trečdalį Šveicarijos ledynų“.
Didžiųjų Žemės ledynų formavimasis ir plėtimasis vyksta per ilgą laiką ir yra sudėtingas fizikinis procesas.
