Lenkijos parlamente vėl įsižiebė aštrios diskusijos dėl vadinamojo „grandinės įstatymo“, kuriuo siekta uždrausti šunų laikymą pririštų grandinėmis ir įvesti griežtesnius gyvūnų laikymo standartus. Nors įstatymo tikslas – pagerinti gyvūnų gerovę, jis sukėlė didelį politinį ir visuomeninį susipriešinimą. Ši tema aktuali ir Lietuvai, kur tokio pobūdžio įstatymo kol kas nėra, tačiau diskusijos dėl gyvūnų laikymo sąlygų taip pat periodiškai grįžta į viešąją erdvę.
Prezidento veto – stabdis reformai
Lenkijos prezidentas gruodžio pradžioje vetavo „grandinės įstatymo“ projektą, argumentuodamas, kad dokumentas yra prastai parengtas ir gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Jo teigimu, siūlomi reikalavimai šunų laikymo vietoms buvo pernelyg griežti ir neatitinkantys realių kaimo bei ūkių sąlygų.
Prezidentas taip pat paskelbė ketinantis pats pateikti alternatyvų įstatymo projektą, kuris, jo manymu, labiau subalansuotų gyvūnų gerovės tikslus ir praktines augintinių laikytojų galimybes.
Seimas spręs: ar veto bus panaikintas
Gruodžio 17-ąją prasidėjus paskutinei Lenkijos parlamento sesijai šiais metais, vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – balsavimas dėl prezidento veto panaikinimo. Tam reikalinga ne mažesnė kaip 3/5 parlamentarų balsų dauguma, dalyvaujant bent pusei visų Seimo narių.
Situaciją dar labiau komplikuoja politinė įtampa. Nors dalis valdančiosios partijos politikų anksčiau rėmė įstatymo projektą, partijos vadovybė jau paskelbė, kad veto panaikinimo nepalaikys. Tai reiškia, jog šansai sugrąžinti įstatymą dabartine forma – labai neaiškūs.
Kodėl ši tema svarbi Lietuvai
Lietuvoje šiuo metu nėra atskiro įstatymo, tiesiogiai draudžiančio šunų laikymą pririštų grandinėmis. Gyvūnų gerovę reglamentuoja bendresni teisės aktai, numatantys, kad gyvūnai turi būti laikomi humaniškomis sąlygomis, tačiau konkretūs draudimai ir standartai dažnai paliekami interpretacijoms.
Lenkijos pavyzdys rodo, kaip sudėtinga rasti balansą tarp gyvūnų teisių, kaimo realijų ir politinių interesų. Vis dėlto tokios diskusijos gali tapti atspirties tašku ir Lietuvai, jei ateityje būtų svarstoma griežtinti gyvūnų laikymo taisykles.
Pamoka iš kaimynų patirties
Lenkijos atvejis aiškiai parodo, kad net ir gerų tikslų vedami įstatymai gali žlugti, jei nėra pakankamai išdiskutuoti su visuomene, ūkininkais ir specialistais. Jei Lietuva kada nors ryžtųsi panašiam žingsniui, tikėtina, kad reikėtų itin kruopštaus pasirengimo, aiškių pereinamųjų laikotarpių ir realistiškų reikalavimų.
Kol kas „grandinės įstatymas“ lieka Lenkijos vidaus politine kova, tačiau jos baigtis gali tapti svarbiu precedentu visam regionui – įskaitant ir Lietuvą.
Šaltinis: https://i.pl/ustawa-lancuchowa-wraca-do-sejmu-bedzie-odrzucenie-weta/ar/c1p2-28275689#google_vignette
