Lietuva 2080-aisiais: mokslininkai parodė žemėlapį, kuris keičia požiūrį į mūsų ateities klimatą

Merilendo universiteto Aplinkos mokslų centro mokslininkai sukūrė interaktyvų klimato žemėlapį, leidžiantį pažvelgti į tai, kaip per ateinančius dešimtmečius gali keistis oro sąlygos skirtingose pasaulio vietose. Šis įrankis jau sulaukė didelio dėmesio, nes aiškiai parodo, kad klimato kaita nėra abstrakti sąvoka – ji tiesiogiai palies ir Lietuvą.

Mokslininkų prognozės rodo, kad iki 2080 metų Lietuvos klimatas gali tapti panašus į šiandieninių Pietų ir Vidurio Europos regionų orus. Tai reikštų ne tik šiltesnes vasaras, bet ir reikšmingus pokyčius žiemą, kritulių pasiskirstyme bei drėgmės lygyje.

Interaktyvus klimato žemėlapis: kaip jis veikia?

Šį įrankį sukūrė mokslininkai Mattas Fitzpatrickas ir Teofilis Nakovas. Jie išanalizavo klimato prognozes daugiau nei 40 tūkst. vietovių visame pasaulyje, remdamiesi pažangiais klimato modeliais ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis.

Žemėlapis leidžia palyginti dabartinį konkrečios vietovės klimatą su prognozuojamu ateities klimatu ir parodyti, į kurią šiandieninę pasaulio vietą jis bus panašiausias. Skaičiavimuose naudojami skirtingi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo scenarijai, vadinamieji bendrieji socialiniai ir ekonominiai keliai (SSP).

Koks klimatas laukia Lietuvos iki 2080 metų?

Remiantis šio žemėlapio duomenimis, Lietuva per artimiausius 50–60 metų gali patirti labai ryškius pokyčius.

Vilnius ir centrinė Lietuva

Pagal didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų, Vilniaus klimatas iki 2080 metų galėtų tapti panašus į šiandieninį Šiaurės Italijos ar Balkanų regionų klimatą. Tai reikštų:

• vasaros temperatūros kilimą daugiau nei 5–6 °C,
• ženkliai sausesnes ir karštesnes vasaras,
• švelnesnes, trumpesnes žiemas su dažnesniais atodrėkiais,
• mažesnį sniego kiekį ir trumpesnį sniego dangos laikotarpį.

Tokios sąlygos šiandien labiau būdingos miestams, kur vasaros karštos ir sausos, o žiemos – vėsios, bet be ilgalaikio šalčio.

i

Pajūris ir Vakarų Lietuva

Klaipėdos regiono klimatas ateityje galėtų tapti panašus į dabartinį Vidurio Europos ežerų regionų klimatą, pavyzdžiui, šiaurinės Italijos ar pietų Vokietijos vietoves. Tai reikštų:

• šiltesnes vasaras, bet su didesne drėgme nei žemyninėje Lietuvos dalyje,
• dažnesnes liūtis ir intensyvesnes audras,
• žiemas, kai sniegą dažnai keis lietus.

Aukštumos ir rytiniai regionai

Rytų ir pietryčių Lietuvoje, kur dabar žiemos dažniausiai šaltesnės, klimatas taip pat švelnėtų. Prognozuojama, kad šie regionai vis rečiau patirtų ilgalaikį speigą, o pavasariai ateitų anksčiau.

Skirtingi scenarijai – skirtinga ateitis

Mokslininkai pabrėžia, kad viskas priklauso nuo to, kiek pasaulis sugebės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

• Didelio išmetimo scenarijus numato itin karštas vasaras, dažnesnes sausras ir didesnį vandens stygių.
• Ribotų išmetimų scenarijus rodo švelnesnius pokyčius: vasaros būtų šiltesnės tik apie 2–3 °C, o drėgmės sumažėjimas būtų nedidelis.

Net ir optimistiškesniu atveju Lietuva nebeišvengtų klimato pasikeitimo – klausimas tik, kiek jis bus drastiškas.

i

Klimato kaita ir Lietuvos miestai

Aplinkosaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad miestai yra ypač pažeidžiami klimato kaitos. Dideli asfaltuoti ir betoniniai plotai sudaro vadinamąsias miesto šilumos salas, kur temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse.

Tai reiškia, kad tokie miestai kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda ateityje gali susidurti su:

• dažnesnėmis karščio bangomis,
• didesniu oro taršos poveikiu karštomis dienomis,
• didesniu krūviu sveikatos apsaugos sistemai.

Kodėl pokyčiai nevyksta akimirksniu?

Mokslininkai pabrėžia, kad klimato sistema veikia su vėlavimu. Tai, ką jaučiame šiandien, iš esmės yra prieš 10–20 metų priimtų sprendimų pasekmė. Net jei išmetamųjų teršalų kiekis būtų smarkiai sumažintas dabar, klimatas dar kurį laiką keistųsi dėl jau susikaupusio poveikio.

Todėl veiksmai, kurių imamasi šiandien, labiausiai paveiks tai, kokioje Lietuvoje gyvensime po kelių dešimtmečių – apie 2050–2080 metus.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Šie duomenys aiškiai rodo, kad Lietuva nebus klimato kaitos nuošalyje. Pokyčiai palies žemės ūkį, vandens išteklius, miestų infrastruktūrą ir kasdienį gyvenimą.

Interaktyvus žemėlapis leidžia suprasti vieną svarbų dalyką: ateities klimatas jau modeliuojamas šiandien, o pasirinkimai, kuriuos darome dabar, nulems, ar Lietuva 2080-aisiais bus tik šiltesnė, ar susidurs su rimtais iššūkiais.

Įrankį galite rasti čia: https://fitzlab.shinyapps.io/cityapp/