Lietuviai dar neatsisveikina su banknotais: grynieji vis dar karaliauja, tačiau tai truks neilgai…

Nors bekontakčiai atsiskaitymai, telefonai ir laikrodžiai jau seniai tapo kasdienybės dalimi, Lietuvoje grynieji pinigai vis dar nepraranda savo pozicijų. Naujausia 2025 metų finansinių technologijų bendrovės „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaita rodo aiškų, bet dviprasmišką vaizdą: grynieji pinigai išlieka populiariausias mokėjimo būdas šalyje, tačiau jaunimas juos pamažu stumia į šalį.

Tai nėra staigus lūžis – greičiau tylus, kartų keičiamas procesas, kuris jau dabar aiškiai matomas statistikoje.

Kas ketvirtas lietuvis vis dar renkasi grynuosius

Remiantis tyrimo duomenimis, 27 procentai Lietuvos gyventojų nurodo, kad dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad kas ketvirtas pirkėjas vis dar mieliau traukia banknotus ir monetas, o ne kortelę ar telefoną.

Didžiausi grynųjų pinigų šalininkai – 40–60 metų amžiaus gyventojai. Šioje grupėje grynieji pinigai dažnai laikomi ne tik patogiu, bet ir saugesniu, labiau kontroliuojamu mokėjimo būdu. Tarp penkiasdešimtmečių net trečdalis respondentų nurodė, kad grynieji yra jų pagrindinis pasirinkimas.

Jaunesnėse amžiaus grupėse vaizdas keičiasi. Tarp trisdešimtmečių grynaisiais dažniausiai atsiskaito jau tik kas penktas žmogus. Tai rodo, kad įpročiai keičiasi ne per revoliuciją, o per natūralią kartų kaitą.

Telefonas vietoj piniginės – nauja norma jaunimui

Jaunų žmonių kasdienybėje vis dažniau dominuoja skaitmeninės piniginės. „Google Pay“, „Apple Pay“ ir kiti panašūs sprendimai tapo antru pagal populiarumą mokėjimo būdu tarp jaunimo.

Tyrimas atskleidė, kad net vienas iš keturių dvidešimtmečių dažniausiai atsiskaito skaitmenine pinigine. Tarp 18–19 metų jaunuolių šį būdą renkasi apie 16 procentų. Tai signalas, kad fizinė piniginė jaunajai kartai tampa nebūtina – viskas telpa telefone.

i

Net senjorai nebėra „pririšti“ prie grynųjų

Įdomu tai, kad stereotipas apie vyresnio amžiaus žmones, besilaikančius tik grynųjų pinigų, ne visiškai atitinka realybę. Tarp vyresnių nei 70 metų Lietuvos gyventojų tik 20 procentų nurodo, kad grynieji yra jų pagrindinis mokėjimo būdas.

Kur kas daugiau šios amžiaus grupės žmonių renkasi bankinius pavedimus ir mokėjimo korteles. Net 37 procentai vyresnių nei 70 metų respondentų dažniausiai atsiskaito kortele, o 22 procentai – bankiniais mokėjimais. Tai rodo, kad technologijos nėra vien jaunimo privilegija – jas perima ir vyresnės kartos, kai sprendimai tampa patogūs ir suprantami.

Lietuviai moka įvairiai – ir tai jų stiprybė

Nors grynieji pinigai Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje, bendra mokėjimų statistika atskleidžia lankstų vartotojų elgesį. Kas antras lietuvis reguliariai atsiskaito mokėjimo kortele, o daugelis derina kelis mokėjimo būdus, priklausomai nuo situacijos.

„Adyen Nordics and Baltics“ generalinis direktorius Tobiasas Lindhas pažymi, kad tai – subalansuotos rinkos požymis. Vartotojai nori pasirinkimo, o verslai privalo prie jo prisitaikyti. Pasak jo, jauni žmonės aktyviai diegia skaitmeninius sprendimus, tačiau ir vyresnės kartos nebijo pokyčių – tai paneigia mitą, kad technologijos skirtos tik jaunimui.

Baltijos šalys – skirtingi keliai, tas pats tikslas

Baltijos šalyse situacija vystosi nevienodai. Latvijoje grynieji pinigai taip pat išlieka pagrindiniu mokėjimo būdu – juos renkasi 29 procentai gyventojų. Čia, kaip ir Lietuvoje, popieriniai pinigai ypač populiarūs tarp vyresnių amžiaus grupių.

Estija, tuo tarpu, jau peržengė simbolinį slenkstį. Čia grynaisiais dažniausiai atsiskaito tik 18 procentų respondentų – mažiausiai tarp Baltijos šalių. Jaunesnės kartos Estijoje itin retai renkasi grynuosius: tarp 16–19 metų amžiaus jaunuolių tai daro vos vienas iš dešimties.

i

Ar Lietuva pasiruošusi visuomenei be grynųjų?

Nors grynieji pinigai dar tvirtai laikosi, visuomenės nuotaikos rodo pokytį. Beveik ketvirtadalis lietuvių mano, kad per artimiausius metus visuomenė galėtų visiškai atsisakyti grynųjų pinigų. Šią idėją aktyviausiai palaiko jaunimas – tarp dvidešimtmečių jai pritaria beveik trečdalis.

Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, apie 25 procentai Lietuvos gyventojų norėtų, kad per 3–5 metus būtų pereita prie visuomenės be grynųjų pinigų. Panašios nuotaikos matomos ir Latvijoje bei Estijoje, nors ten palaikymas kiek silpnesnis.

Grynieji nedingsta, bet jų vaidmuo keičiasi

Ekspertai sutaria: popieriniai pinigai neišnyks per naktį. Tačiau jų vaidmuo palaipsniui keičiasi – iš pagrindinės atsiskaitymo priemonės jie tampa viena iš alternatyvų.

„Judame link visuomenės be grynųjų tyliai, be revoliucijų. Tai lėtas, bet nuoseklus procesas“, – teigia Tobiasas Lindhas. Pasak jo, svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą: suteikti vartotojams galimybę rinktis ir užtikrinti, kad nė viena grupė neliktų nuošalyje.

Lietuvos pavyzdys rodo aiškiai – grynieji dar gyvi, bet jų karūna jau šiek tiek pasvirusi. Ir būtent jaunimas lemia, kuria kryptimi ji galiausiai nukris.