Vis daugiau vairuotojų visame pasaulyje, o pastaruoju metu — ir Lietuvoje, bando „apeiti sistemą“ naudodami vadinamuosius „vaiduoklinius numerius”. Tokie numerio ženklai sukurti taip, kad eismo kameros jų beveik „nemato“, o transporto priemonė tampa nematoma automatinėms numerių atpažinimo (ANPR) sistemoms.
Tai ne legalūs numeriai ir ne dizaino mada — tai sąmoningai sukonstruotos plokštelės, dažnai vadinamos 3D ar 4D. Jos atspindi kamerų blykstes ir trukdo sistemoms atpažinti automobilį, todėl vairuotojas gali išvengti baudų už greitį ar patekimą į riboto eismo zonas.
Kaip veikia „vaiduokliniai numeriai“
Šių plokštelių principas paprastas: jos gaminamos iš medžiagų, kurios išdarko arba užmaskuoja numerius kameros jutikliams. Nuotraukoje numeris atrodo lyg „išplaukęs“ — ir sistema jo nebeskaito.
Toks sprendimas jau kurį laiką kelią nerimą Europos eismo saugumo specialistams. Vienas iš problemą tyrusių ekspertų — Jungtinės Karalystės ANPR tinklo vadovu dirbęs profesorius Fraseris Sampsonas — dar prieš keletą metų perspėjo, kad apgaulę taiko maždaug vienas iš 15 vairuotojų, ir tendencija plinta.
Pasak jo, problema ta, kad technologijos tobulėja, o numerių rinka beveik nereguliuojama — padirbtas plokšteles galima įsigyti internetu be didesnės rizikos.
Naujos kameros ir lenktynės su gudrautojais
Kai kurios Europos savivaldybės jau diegia kameras, kurios sugeba aptikti „specialius“ numerius. Tokios sistemos fiksuoja ne tik skaičius, bet ir patį plokštelės paviršių, jos atspindį, struktūrą.
Tačiau tai primena lenktynes — vos tik kameros patobulinamos, atsiranda naujų būdų jas apgauti.
Profesorius Sampsonas perspėja: nors ANPR technologija atpažįsta numerius itin tiksliai, klaidos neišvengiamos, todėl atsiranda tiek neteisėtai išvengiamų baudų, tiek pagrįstų, bet užginčijamų nubaudimų.
O kaip Lietuvoje?
Lietuvoje policija ir eismo kontrolės įstaigos taip pat vis dažniau naudoja automatines eismo kameras ir numerių atpažinimo sistemas. Tai padeda fiksuoti greičio viršijimą, draudžiamą manevravimą, neapmokėtas stovėjimo vietas ir kitus pažeidimus.
Naudoti „vaiduoklinius numerius“ mūsų šalyje:
- nelegalu,
- gali būti laikoma numerio ženklų klastojimu,
- gali užtraukti ne tik pinigines baudas, bet ir kitus administracinius veiksmus.
Be to, policija turi ir kitų būdų nustatyti transporto priemonę: ją padeda identifikuoti kėbulo paieškos duomenys, vaizdų analizė, pareigūnų patikros ir registrų duomenys.
Trumpai tariant — tai triukas, kuris gali pasirodyti „išradingas“, bet Lietuvoje jis dažnai baigiasi labai realiomis problemomis.
Kodėl žmonės vis tiek tai daro?
Pagrindinė motyvacija paprasta: brangstančios baudos, vis dažniau ribojamos taršos zonos didmiesčiuose, griežtesnės kontrolės priemonės. Kai kuriems vairuotojams atrodo, kad technologiją galima pergudrauti.
Tačiau čia slypi paradoksas. ANPR sistemos kurtos eismo saugumui: jos padeda susekti pavojingus vairuotojus, vagystes, apsaugoti miestų tvarką. Manipuliuodami sistema, žmonės kelia grėsmę ne institucijoms — o kitiems eismo dalyviams.
„Tai ne nekaltas triukas — tai rizika visiems“
Ekspertai Europoje pabrėžia: problema ne tik techninė. „Slaptų“ numerių gamyba ir platinimas griauna visą eismo kontrolės sistemą, apsunkina nusikaltimų tyrimus ir skatina anarchiją keliuose.
Todėl daugelyje šalių diskutuojama griežtinti taisykles ir labiau kontroliuoti numerių plokštelių rinką. Kol kas tai — silpniausia grandis.
Išvada aiški
Nors „vaiduokliniai numeriai“ atrodo kaip gudrus būdas išvengti baudos, realybėje tai:
- rimtas pažeidimas,
- pavojus saugumui,
- ir vis labiau lengvai aptinkama apgaulė.
Technologijos juda į priekį, o rizika — vis didesnė. Todėl tie, kurie mano esantys „nematomi“, dažnai tik apgauna… save.
Taigi, jau dabar technologijos smarkiai bėga bedugnės link… O susidorotojai ir klastotojai, ne tik vairuotojai, bet ir persekiotojai bus smarkiai baudžiami… Gaila nekaltų, papuolusių į debilų žudimo mašiną. Ir neaiškinkit apie kinietiškas kameras pavojingas žmogui ir padidėjusias avarijas beraščiai, pastumę įspėjusiuosius iš anksto, atseit „dabar kaina svarbu”. Tu netiki mokslu? Fizika ne rizika! Balansuotojai ant britvos ašmenų.
sakykite, prašau, o kam apskritai reikia lakstyti? didelis viršijimas atsigręžia prieš vairuotoją, sakykim jis puikiai vairuoja, bet kažkas ži0plas nepaskaičiuos, padarys prastą veiksmą, tas gerai vairuojantis bet lakstantis bus įtrauktas, pasekmės dėl didelio greičio bus prastos. visur viršyk pvz 20 kmh, ir nesivilksi, ir neprisiplosi. o smarkiai lakstant vistiek statistika atneš bėdą. tik laiko klausimas.
Dar daugiau nesamoniu padaro tai ir daznes numeriu slepimai, kelius pirma sutvarko o po to apie keliu mokesti kalba ir tai tik jai priziures gerai ir nesukels spusciu jai moketi tai tik uz gera kokybe. Del baudu tai is vis patiliu, tikriausiai jau nera nusizengimo kur negrestu teisiu atemimas, tai cia kalbant vien apie vairuotojus o jai apie visa sistema. Lietuvoje zmogus nebegali niekuo nej pasitiketi nej ramiai gyventi, su juo atrodo lig noretu palauzti ir susidoroti is visu galu vien kontroles baudos ir tokios kad net protu sunku suvogti.
💯 %👌