Lietuvoje dažnės naktys be atokvėpio: klimatologas įvardijo grėsmes iki 2035-ųjų

Karštis, nuo kurio sunkiau atsikvėpti net naktį, ir liūtys, po kurių vanduo plūsta į rūsius bei kiemus. Tokiems reiškiniams Lietuvoje reikės ruoštis vis rimčiau, perspėja klimatologas Silvestras Dikčius. Jo vertinimu, artimiausią dešimtmetį didžiausias pokytis bus jau pažįstamų pavojų dažnėjimas.

Apie tikėtinus pokyčius klimatologas kalba spalio 23 dieną paskelbtame „Lietuvos draudimo“ pranešime. Jame išskiriamos dažnesnės karštos dienos ir tropinės naktys, trumpesnės bei mažiau stabilios žiemos, intensyvios liūtys ir vietiniai užtvindymai. Kartu išliks sausrų rizika.

Pavojus nesibaigs saulei nusileidus

Tropinėmis vadinamos naktys, per kurias minimali oro temperatūra nenukrinta žemiau 20 laipsnių. Tai konkretus meteorologinis rodiklis, parodantis, kad po karštos dienos oras išlieka šiltas ir tamsiuoju paros metu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pažymi, kad vykstant klimato kaitai tokių naktų Lietuvoje pasitaiko vis daugiau, nors atskirų metų rezultatai smarkiai skiriasi.

Būtent todėl svarbu nesupainioti ilgalaikės tendencijos su vienos vasaros įspūdžiu. Vėsesnis mėnuo nepanaikina per dešimtmečius užfiksuoto šiltėjimo, o viena itin karšta savaitė nepasako, kokios bus visos būsimos vasaros.

LHMT leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2025 metais“ nurodoma, kad 1961–2025 metų laikotarpiu vidutinė metinė temperatūra šalyje augo maždaug 0,4 laipsnio per dešimtmetį. Patys 2025-ieji buvo vienu laipsniu šiltesni už 1991–2020 metų normą ir kartu su 2015-aisiais užėmė penktą–šeštą vietą tarp šilčiausių metų.

Kalbėjimas apie laikotarpį iki 2035-ųjų nereiškia, kad tais metais įvyks staigus lūžis. Tai artimiausio dešimtmečio rizikų vertinimas: pokyčiai vyksta palaipsniui, o konkretūs sezonai ir toliau bus nevienodi.

Daugiau lietaus dar nereiškia, kad sausros pasitrauks

S. Dikčius atkreipia dėmesį į kritulių pasiskirstymą. Didesnis jų kiekis per metus savaime neužtikrina, kad lietaus pakaks tada, kai jo reikia. Krituliai gali iškristi trumpais, intensyviais epizodais, tarp kurių išlieka sausesni laikotarpiai.

Šių metų liepos duomenys parodo, kokie ryškūs gali būti kritulių nuokrypiai. LHMT skaičiavimais, vidutiniškai Lietuvoje iškrito 135,6 milimetro kritulių – 161 proc. mėnesio normos. Tai buvo septinta drėgniausia liepa nuo 1961 metų. Tačiau net tą patį mėnesį situacija skyrėsi: Rokiškyje kritulių kiekis nesiekė normos, o Skuode ją viršijo daugiau nei du kartus.

Pavojingų reiškinių netrūko ir rugpjūtį. Rugpjūčio 22 dieną Ventėje užfiksuotas 33,1 m/s vėjas pasiekė katastrofinio meteorologinio reiškinio kriterijų. Tai apibrėžtos kategorijos įvykis konkrečioje vietoje, todėl jo nereikėtų pateikti kaip visą Lietuvą vienodai apėmusios katastrofos.

Draudikai jau skaičiuoja keturgubai daugiau vasaros žalų

„Lietuvos draudimas“ skelbia per 2026 metų vasarą sulaukęs beveik 10 tūkst. kreipinių dėl gamtos jėgų padarytų nuostolių, palyginti su maždaug 2,5 tūkst. ankstesnę vasarą. Taigi beveik keturis kartus išaugo kreipinių skaičius.

Praėjusią žiemą bendrovė užregistravo 11,5 tūkst. gamtos jėgų sukeltų žalų gyventojų būstui – 42 proc. daugiau nei 2024–2025 metų žiemą. Vidutinė tokios žalos suma viršijo 1,1 tūkst. eurų.

Šie skaičiai apibūdina vienos draudimo bendrovės patirtį. Jie nėra visų Lietuvos gyventojų nuostolių suma ar savarankiškas klimato kaitos matas. Tačiau būsto savininkui jų reikšmė labai konkreti: užtvindymas ar apgadintas stogas gali virsti nemenkomis remonto išlaidomis.

Ką verta patikrinti savo namuose jau dabar?

Klimatologas ragina prižiūrėti lietvamzdžius ir drenažą, įvertinti stogo bei šalia pastatų augančių medžių būklę. Namuose taip pat reikės vis daugiau dėmesio skirti apsaugai nuo perkaitimo – šešėliui, vėdinimui ir vėsinimui.

Norintiems suprasti savo vietovės perspektyvas LHMT pristatė naują įrankį – „Meteo LT klimato prognozes“. Jame galima pasirinkti savivaldybę ir peržiūrėti daugiau nei 30 rodiklių, įskaitant temperatūrą, kritulius, sausras bei karštų dienų dažnumą.

Duomenys pateikiami pagal skirtingus ateities scenarijus iki 2100 metų. Tarnyba pabrėžia, kad tai ilgalaikių klimato pokyčių projekcijos, o ne konkrečių dienų ar metų orų prognozė. Šis skirtumas svarbus planuojant būsto atnaujinimą: sprendimus verta grįsti ilgalaike rizika savo vietovėje, o ne vien paskutine praūžusia audra.